2011 m. atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku arba patogiai įsitaisyti ant suolelių ir mėgautis vandens telkinio kraštovaizdžiu. Statinio architektas Š. Kiaunė.
Bažnyčia pradėta statyti 1995 metais, pagrindiniai statybos darbai baigti 2001 metais. Tai šiuolaikinės architektūros pastatas su keturkampe varpine.
1882-1884 m. statyta mūrinė bažnyčia yra ypatinga ir reta tuo, kad jos kryžmą dengia didelis centrinis kupolas. Tai romantiško ir bizantiško stiliaus mišnys. Greta bažnyčios, stovi aukšta mūrinė varpinė, pastatyta apie 1876 m. Ši varpinė turi rūsį. Tuojau už šventoriaus driekiasi kapinės. Seniausias paminklas siekia 1854 m.
Pastatyta 1765 m. Ji yra vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus. Bažnyčioje yra 7 altoriai, 2 iš jų centriniai. Antro aukšto centrinis altorius skirtas vienam iš didžiausių pranciškonų šventųjų – Šv. Antanui. Šv. Antano paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Katedros rūsiuose palaidoti 3 Telšių vyskupai: J.Staugaitis, V.Borisevičius, P.Ramanauskas.
Dvaras Taujėnuose minimas nuo 16 a. Tuomet jis priklausė Plonianskiams ir atrodė kitaip. Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose 1802 m. pastatė tuo metu dvaro šeimininku buvęs Benediktas Marikonis. Angliško stiliaus dvaro parke buvo 4 tvenkiniai, topolių, liepų alėjos, daug senų ir retų medžių. Tarpukario metais parke buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas. Paskutinieji dvaro šeimininkai - Radvilos. Jiems dvaras priklausė iki 1939 m. Rūmuose buvo gausi paveikslų ir skulptūrų kolekcija, porceliano, krištolo rinkiniai. Vėliau už skolas dvaras pateko Žemės banko nuosavybėn. Šiuo metu dvaro rūmai restauruojami.
Viešpaties Apreiškimo vienuolynas Senuosiuose Trakuose įsikūręs istorinėje vietoje ant piliakalnio, menančioje Gedimino, Kęstučio ir Birutės laikus, Vytauto Didžiojo gimtinėje, Lietuvos krikščionybės lopšyje.
Ventės ragas
Ventės ragas – nuostabus Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Kasmet čia atvyksta po 30-50 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos ir daugelio užsienio valstybių. Džiugu, kad Ventės rago ornitologinę stotį kasmet lanko vis daugiau Lietuvos mokyklų moksleivių.
Čia įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.
Rokiškio dvaro rūmai (krašto muziejus) pastatyti 1801 metais klasicizmo stiliumi pagal nežinomo architekto projektą. 1905 metais centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų. Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, kuriame yra per 80 tūkst. eksponatų.
1. Fontanas „Trys paukščiai".
Draugystės pr. 25, prie „Šiaulių" viešbučio. Ant pievelės, prieš „Šiaulių" viešbutį pastatytą skulptūrinė kompozicija „Trys paukščiai". Eidami aplink skulptūrą, kaskart matome ją iš kito stebėjimo taško. Plastinės linijos keičiasi, sudarydamos judėjimo įspūdį. Paukščiai sukasi, plasnoja. Jie pasiruošę išskleisti savo galingus sparnus. Skulptūros autorius K. Kasperavičius ją sukūrė 1981 m..
1897 - 1906 m. pagal švedų architekto K. Strandmano projektą buvo pastatyta neogotikinė katalikų bažnyčia. Šis 76 metrų statinys ir šiandien yra aukščiausias Palangoje. Bažnyčios statyba kainavo 90 000 aukso rublių, 30 000 iš jų paaukojo grafas Tiškevičius.Tai jau trečioji Palangos bažnyčia. Ankstesnė stovėjo dabartinio "Mėguvos" viešbučio vietoje. Bažnyčia pasižymi puikia akustika.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – mažoji bazilika - klasicistinio stiliaus, pagrindinis fasadas – neobarokinio stiliaus, trinavė, pastatyta 1824 m. Jos bokštai tapo ne tik miesto, bet ir apylinkių kraštovaizdžio ryškiu akcentu. Bazilikoje saugoma 13 dailės vertybių, įrašytų į vietos reikšmės dailės paminklų sąrašą: tai palaimintojo arkivyskupo J.Matulaičio epitafija (aut. J.Zikaras), medalionas su popiežių portretais (aut. P.Rimša), paveikslas „Šv. Jeronimas" (XIX a. pradžia), paveikslo „Šv. Antanas" aptaisas, arnotas (XVIII a.) ir t.t. Mažosios Bazilikos koplyčioje 1934 m. perlaidoti arkivyskupo J.Matulaičio palaikai. Šventoriuje palaidotas Marijonų vienuolyno generolas kun. V.Senkus, arkivyskupas L.Pavilonis ir kiti kunigai bei 1831 m. sukilėliai.
Burbiškio dvaras
Burbiškio arba Baženskių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Dvare – peizažinio tipo parkas, užimantis 28 ha plotą. Parko teritorijoje esančiuose tvenkiniuose yra 15 salų. Tvenkiniai sujungti lieptais ir tilteliais, šalia teka per parką tekantis Liulio upelis. Nutiesti takai, pastatyta tiltų, pavėsinių, suoliukų, skulptūrų, pagal Valdaikių–Rozalimo kelią nuo ažūrinių metalinių vartų driekiasi dviejų eilių beržų alėja, šonuose – liepų alėjos.
Plungė didžiuojasi netgi šiandien visą Lietuvą stebinančiu kunigaikščio M. Oginskio dvaro ansambliu ir jį supančiu paslaptingu parku. Dvaro ansamblį sudaro neorenesansinio stiliaus rūmai, neogotinės arklidės, dvi oficinos, laikrodinė – oranžerija, parko vartai ir sargo namelis, ūkiniai pastatai ir fazanų augintojo namelis, skalbyklos namelis, medinis kunigaikščio advokato namelis.
1.Kristaus Karaliaus Katedra
Istoristinė, turinti klasicizmo ir baroko bruožų, vienabokštė, su bokšteliu. Fasadą puošia trimetrinės popiežiaus Pijaus XI ir arkivyskupo Jurgio Matulaičio-Matulevičiaus skulptūros.
Pažvelkime į miestą iš paukščio skrydžio.... Argi tai ne nuostabu!!!
VŠĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras siūlo Jums nepaprastą galimybę apžvelgti miestą ir jo apylinkes iš 46,5 metrų aukščio Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės Bažnyčios bokšto.
Kertuojų piliakalnis (138 m) – prie Kertuojų ežero (Inturkė). Legenda byloja, kad jį supylusios raganos. Rytiniame Kertuojų ežero krante.
1 Burmistro Jurgio Anderseno namas.
Radvilų g. 5
Tai škotams būdingas gyvenamasis – prekybinis namas. Manoma, kad namą pastatė ir jame gyveno škotas Jurgis Andersenas – burmistras, vienas turtingiausių ir įtakingiausių Kėdainių miestiečių. Prieš II pasaulinį karą namas priklausė žydams. Jame buvo parduotuvės ir sandėlis. Po karo namas stovėjo tuščias ir apleistas, vėliau čia įsikūrė vilnų karšykla.
Vytautas Didysis 1420 metais pastatydino pirmąją Kernavės bažnyčią, dabar išliko tik bažnyčios pamatai.
Ginučių vandens malūnas, kultūros paminklas. Yra užtvanka su tiltu. Išlikusi 19 a. senovinė malūno įranga: nuo vandens rato, maišų pakėlimo mechanizmo, girnų ir pikliaus. Malūnas vieno aukšto su pastogės patalpomis, stačiakampio plano.