2. NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖ SENAMIESTYJE
Ji susiformavo XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje, o dabar tapo neįkainojama architektūrine vertybe, ypač įdomia turistams.
Miesto centro planas - klasicistinis, vienintelis taip gerai išlikęs Lietuvoje.
3. NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAS
1929 – 1931 metais skulptorius Robertas Antinis sukūrė net tris paminklus, skirtus Lietuvos nepriklausomybei. Vienas iš jų 1931 metais pastatytas Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje, ir sovietmečiu išliko nenugriautas. Šis paminklas rokiškėnams yra ne tik praeities relikvija, bet ir tautinio atgimimo simbolis.
4. PAMINKLAS SOVIETŲ OKUPACIJOS AUKOMS ATMINTI
Skulptoriaus Roberto Antinio (jaunesniojo) ir architekto Eugenijaus Miliūno paminklas "Rūpintojėlis" pastatytas 1993 metais. Jis tarsi koplytėlė, kurioje galima padėti gėlių, o kiaurymėse uždegti žvakes – tada paminklas tampa šviečiančiu žibintu. Šalia daugybė nedidelių antkapių su Sibire, tremtyje, žuvusių žmonių vardais.
5. MEMORIALINĖ LENTA A.M.BRAZAUSKUI
Memorialinė lenta prie namo Laisvės g.7, kuriame gimė LR Prezidentas, Ministras Pirmininkas Algirdas-Mykolas Brazauskas (1932 - 2010).
6. PAMINKLAS J.TUMUI-VAIŽGANTUI
Iš Rokiškio apskrities kilusiam rašytojui ir visuomeninkui – J.Tumui–Vaižgantui. 1937 m. balandžio 29 d. buvo pašventintas paminklas, kurį sukūrė skulptorius B. Bučas.
7. ROKIŠKIO ŠV. MATO EVANGELISTO BAŽNYČIA
Bažnyčios statyba vyko 1866-1885 metais. Pirmasis architektūrinis projektas buvo parengtas Frydricho Gustavo fon Šachto, o vėliau tobulinamas austrų architekto Georgo Vernerio. Pasakojama, kad šventovės statyba kainavusi daugiau kaip milijoną carinių aukso rublių. Bažnyčios fundatorius buvo grafas Reinoldas Tyzenhauzas, tačiau 1880 metais jam mirus, darbus tęsė ir užbaigė jo sesuo Marija Tyzenhauzaitė - Pšezdziecka.
8. ALEKSANDRAVĖLĖS ŠV.PRANCIŠKAUS SERAFINIEČIO BAŽNYČIA
1796 m. Ignas Marikonis čia pastatė akmeninę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų. Šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia tinkuoto akmenų mūro, klasicistinė su bokšteliu ant kraigo. Turi 3 altorius. Nedidelis šventorius, tvora - akmenų mūro, kampuose yra 2 mūrinės varpinės (9 m aukščio).
9. ČEDASŲ ŠV.APAŠTALŲ PETRO IR POVILO BAŽNYČIA
Pastatyta 1899-1913 metais. Puikus pseudogotikinis pastatas, sumūrytas iš akmenų ir plytų. Bažnyčia - trinavė, su presbiterija ir zakristijomis bei dviem fasadiniais 53,2 aukščio bokštais. Viduje gausu žinomo tautodailininko L. Masiliausko kūrinių.
10.JUŽINTŲ ŠV.ARKANGELO MYKOLO BAŽNYČIA
1799 m. dvarininko Mykolo Waizenhofo lėšomis ir rūpesčiu buvo baigta statyti ir pašventinta Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Jūžintuose. Tai sudėtingos kompozicijos molinių plytų mūro pastatas. Vyrauja vėlyvojo baroko stilius, matyti renesanso bei bazilikinių elementų. Bažnyčioje yra penki altoriai, labai seni 12 registrų vargonai bei XIX a. Rokiškio krašto tautodailininko Jono Dagio darbai: Šv. Antano ir Švč. Mergelės Marijos skulptūros. Vakariniame bažnyčios bokšte 75 laipteliai veda pro aštuonias celes, kuriose gyveno Atgailos kanauninkai-vienuoliai. Dabar šiose celėse eksponuojami seni daiktai ir dokumentai, pasakojantys apie Jūžintų apylinkės bažnyčią, dvarus, istoriją.
11. KRIAUNŲ DIEVO APVAIZDOS BAŽNYČIA
Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia pastatyta (1818-1929) iš lauko akmenų. Ji yra liaudiško klasicizmo formų, stačiakampio plano, su apside ir dviem bokšteliais. Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais. Yra trys altoriai. Vidų 1938 metais gražiai išdekoravo šiauliečiai dailininkai Leonas Tamulis ir Eduardas Dilys. Šventoriaus tvora- akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė. Kriaunų bažnyčioje buvo pakrikštytas poetas kunigas Antanas Strazdas
12.BOBRIŠKIO CERKVĖ
Bobriškio cerkvė-sentikių kultūros paveldas. Rytų krikščionių atšakos sentikybės pradžia Lietuvoje skaičiuojama nuo tada, kai 1710 metais dabartiniame Rokiškio rajone – Bobriškyje pastatyti pirmieji maldos namai. Ši cerkvė – viena iš pirmųjų sentikių tikybos centrų nuo 19 a. pradžios, kai buvo uždarytos visos kitos regiono cerkvės – 1819 metais į Bobriškį perkelta, uždarius Girelės cerkvę. Caro valdžiai suintensyvinus sentikių persekiojimą, Bobriškis tapo vienu iš svarbiausių religijos centrų Šiaurės Lietuvoje.
13. ROKIŠKIO MIESTO LIONGINO ŠEPKOS PARKAS
Nuo 2001 m. Rokiškio krašto muziejus vykdo ilgalaikį projektą, kurio tikslas – sukurti medžio skulptūrų parką, skirtą L. Šepkos (1907-1985) atminimui.
14. J.SMUŠKEVIČIAUS AIKŠTĖ
Paminklas rokiškėnui Jakovui Smuškevičiui stovi jo vardu pavadintoje aikštėje. Jis buvo lakūnas, dukart Sovietų Sąjungos didvyris, Ispanijos pilietinio karo dalyvis, represuotas Stalino.
15. VELNIAKALNIS
Velniakalnis yra sakraliniu požiūriu įdomi Rokiškio priemiesčio dalis. Šioje vietoje buvo sumanyta įrengti Kalvarijų koplyčias. Jos pradėtos statyti 1864 m., architektas G. Verneris. Sumanymas nebuvo įgyvendintas, laikui bėgant pasikeitė ir pati vieta. Tačiau viena koplyčia buvo baigta statyti. Jos altoriuje galime išvysti Marijos statulą.
16. ČEDASO DRAUSTINIS
Čedaso ornitologinis draustinis (131,62 ha.) Rokiškio k. sen. Čia randamos retos bei nykstančios paukščių rūšys: didžiųjų baublių, mėlyngurklių, griežlių, nendrinių lingių, parastųjų medšarkių populiacijos. Čedaso ežere gyvena nykstanti žuvis - vijūnas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Siekiant apsaugoti vietines juodųjų žuvėdrų ir plovinių vištelių populiacijas, valstybinis Čedaso ornitologinis draustinis paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija ir įtrauktas į Natura 200 tinklą.
17. JUNKŪNŲ DRAUSTINIS
Junkūnų geomorfologinis draustinis (617 ha) įsteigtas dubaklonių suskaidytam raiškiam masyvui, esančiame Sėlių aukštumoje, saugoti. Draustinis yra į pietryčius nuo Obelių.
18. PETRIOŠIŠKIO DRAUSTINIS
Petriošiškio telmologinis (pelkių) draustinis buvo įsteigtas nepažeistai pelkei su Petriošiškio ežeru saugoti. 138 ha draustinis yra 2 km į vakarus nuo Kamajų. Ežere gyvena lydekos, ešeriai, lynai ir kt.
19. NOTYGALĖS DRAUSTINIS
Notygalės telmologinis (pelkių) draustinis (1037 ha ) išsiplėtęs Rokiškio ir Kupiškio rajonų teritorijose. Jis įsteigtas stambiam pelkėtų masyvų kompleksui išsaugoti. Draustinyje gausu spanguolių, vaivorų, auga tekšės. Čia galima sutikti tetervinų, plėšriųjų medšarkių, briedžių, šernų, stirnų.
20. SARTŲ REGIONINIS PARKAS
Sartų regioninis parkas įkurtas 1992 metais Rokiškio ir Zarasų rajonų sandūroje. Parkas labai vertingas hidrografiniu, biologiniu, rekreaciniu, kultūriniu ir geomorfologiniu požiūriu. Į Sartų regioninio parko teritorijos dalį, esančią Rokiškio rajone, įeina Mielėnų geomorfologinis draustinis skirtas kalvotam, daubotam ir ežeringam reljefui išsaugoti. Sartų hidrografinis draustinis skirtas Lietuvoje ilgiausiam Sartų ežerui su giliomis įlankomis, pusiasaliais, salomis ir pratakais, gyvūnija bei augalija, pakrančių piliakalniais išsaugoti. Salinio hidrografinis draustinis skirtas Sėlių aukštumai būdingiems, vakarinei nuolaidumai pratakiems Salinio, Tautesnio, Ilgelio ežerams su salomis išsaugoti.
