Trumpa informacija apie Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, Bažnyčią :
1956 m. gautas valdžios leidimas statyti bažnyčią;
1957 m. birželio 30 d. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo
Archtektai : J. Baltrėnas ir K. Zdončius; inž. Konstr. V. Žemaitis ir B. Bacevičius, meistras A. Stonys
1960 m. rugpjūčio 15 d. pranešama, jog bažnyčia uždaroma
Pagrindinė bažnyčios freska 96 kv.m. – autorius dailininkas A. Kmieliauskas
Šoninių freskų autoriai klaipėdiečiai: A. Banytė (septynios nuodėmės) ir J. Vosylius (Jonas Krikštytojas)
Bažnyčia - 63 m. ilgio, ir 25 m. pločio. Navų aukštis – 14,5 m, bokšto aukštis – 46,5 m. Virš frontinių durų esanti Marijos Taikos Karalienės statula – 2,8 m.
1988 m. lapkričio 25 d. aukotos pirmosios Šv. Mišios atgautoje bažnyčioje. Bažnyčia atstatyta pagal pirminį projektą J. Baltrėno ir meistro A. Stonio.
2. KLAIPĖDOS KRISTAUS KARALIAUS BAŽNYČIA
Klaipėdoje 1258 m. astatytos 2 bažnyčios: katedros ir parapinė Šv. Jono. Jos ne kartą buvo žemaičių sudegintos. Kuršo vyskupas Edmundas 1291 m. leido Klaipėdos gyventojams laidotis katedros kapinėse, nes prie Šv. Jono bažnyčios kapinėms vietos nebuvo. 1525 m. bažnyčios atiteko evangelikams liuteronams.
Katalikų bažnyčia pastatyta 1784 m., vėlesnė – 1863 m. kunigo Švarco rūpesčiu). 1944 m. bažnyčia sugriauta. 1945 m. įrengta mūriniuose buvusiuose baptistų maldos namuose.
3. KLAIPĖDOS ŠV. JUOZAPO DARBININKO BAŽNYČIA
Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia – bažnyčia Klaipėdos miesto pietiniame pakraštyje.
4. KLAIPĖDOS ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA
1992 m. įkurta parapija. Bažnyčia pastatyta pagal architekto Ričardo Krištapavičiaus ir dailininko A. Skiesgelio projektą.
5. NAUJOJI APAŠTALŲ BAŽNYČIA
Naujoji apaštalų bažnyčia – krikščioniška denominacija, susikūrusi XIX amžiuje Jungtinėje Karalystėje.
Pirmoji irvingistų bendruomenė dabartinės Lietuvos teritorijoje suformuota jau XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Klaipėdoje tuomet veikė maždaug 20 asmenų bendruomenė, kurią sudarė daugiausiai škotų kilmės asmenys. Vėliau bendruomenė atsirado Karaliaučiuje – pastaroji vėliau, iš irvingistų judėjimo susiformavus NAB, tapo regioniniu NAB centru. 1876 m. joje buvo 411 narių, o jau po kelių metų jų skaičius išaugo dvigubai.
6. TEATRO AIKŠTĖ
Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai. 1819 m. užpylus dalį pilies griovių, buvo atidarytas Naujasis turgus. Aikštę užėmė mėsininkų būdos.
1860 m. būdas nugriovus, Naujojo turgaus pakraštyje pastatyta turgaus halė. Šalia jos ir pilies griovių veikė Žuvų turgus. Žvejai žuvis į šią prekyvietę atgabendavo mariomis ir pardavinėdavo tiesiai iš laivelių arba specialiame halės priestate. Spalvingais vėjarodžiais papuošti laivelių stiebai gyvino prekyvietę.
Įkūrus Naująjį turgų, dabartinė Teatro aikštė atsidūrė tarp dviejų prekyviečių ir vėliau susiliejo su jomis ir virto turgaviete. Taip XX a. pirmoje pusėje Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Naujasis turgus sudarė ilgą, nuo Jono bažnyčios iki pilies nutįsusią prekyvietę. Prekymečiais visą šią teritoriją užplūsdavo vežimai, būdos, atrakcionininkų ir šiaip pinigų viliotojų palapinės. Kai aikštėse prekiautojai nebeišsitekdavo, prekiaudavo ir Sukilėlių gatvės pradžioje.
Aikštė čia įrengta tik XIX a. Pasakojama, kad jau XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.
7. MENININKŲ NAMŲ KIEMELIS
Žvilgsnis į menininkų kiemelį, įsikūrusį XVIII a. fachverko sandėliuose. Atskirą grupę sudaro sandėliai lenktais stogais, paplitę 18 a. II-joje pusėje. Šie unikalūs statiniai buvo dažniausiai dviejų aukštų, jie buvo statomi ir kiemuose. Tokio tipo sandėlį kaip tik galima pamatyti šiame kieme.
Originalūs, kitur nesutinkami yra Klaipėdos fachverkiniai sandėliai, kurie buvo dengiami lenktais vienšlaičiais stogais, ir kurie padėdavo išgauti maksimalią erdvę palėpėje, leido sutalpinti daugiau prekių, o jų viršutinė dalis (ertikis) kiek prakišama į kiemo pusę, kad būtų galima pralįsti su vežimu. 2007 pavasarį šiame kiemelyje savo veiklą pradėjo amatų dirbtuvė „Meno kiemas" kur miestiečiai bei miesto svečiai gali pamatyti kaip medienos, tekstilės, keramikos, grafikos meno kūriniai yra kuriami ir pays dalyvauti gamybos procese.
8. MUZIKINIS TEATRAS
Klaipėdos Muzikinis teatras įsteigtas 1987 m. 1956-1986 m. veikusios Liaudies operos pagrindu į pirmąją premjerą - Audronės Žigaitytės operą "Mažvydas" - parodė 1988 m. balandžio 29 d. (režisavo pirmasis teatro vadovas Gintas Žilys, dirigavo Gintaras Rinkevičius). Teatre iškart nusistovėjo tam tikra repertuaro pusiausvyra - opera, operetė bei miuziklas, baletas, spektakliai vaikams. Pastatyta lietuvių scenose dar nerodytų G. Rossini, G. Donizetti, G. C. Menotti operų, sceniškai - C. Orffo kantata "Carmina burana", klasikinių operečių, D. Šostakovičiaus, M. de Falla'jos bei kitų baletų.; tarp spektaklių vaikams - J. Novakausko, A. Remesos, B. Britteno, O. Gudauskienės, kitų kompozitorių kūriniai. Teatro vadovo Stasio Domarko iniciatyva koncertų surengia Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro vardu besivadinantis teatro orkestras, Vladimiro Konstantinovo vadovaujamas choras. Veiklos deimtmetį teatras pažymėjo Z. Sravinskio "Karaliaus Edipo", G. Kuprevičiaus operos "Prūsai", M. Ravelio "Bolero" pastatymais.
Klaipėda garsi tokiais renginiais kaip Klaipėdos muzikos pavasaris (čia grojama Lietuvos ir užsienio kompozitorių muzika), Naujos muzikos festivalis "Kopa" (rengiamas kiekvieną pavasarį, taip pat čia kasmet rengiamas Pilies Džiazo festivalis, kur suvažiuoja pasaulinio masto žvaigždės, taip pat Klaipėda garsi tarptautiniu folkloro festivaliu 'Parbėg laivelis" (rengiamas kas 3 metai), žinoma Klaipėda ir tarptautiniu S.Šimkaus chorų konkursu, kur norintys dalyvauti kolektyvai pateikia paraiškas su garso įrašais, "praeina" atranką. Žinomas ir šiuolaikinės muzikos festivalis "Marių klavyrai", kuris rengiamas kasmet, grojami čia Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai, kurie nesenesni nei 10 metų.
9. DRAMOS TEATRAS
Dramos teatro užuomazga galima laikyti 1935 metais į uostamiestį perkeltos uždarytos Šiaulių teatro trupės veiklą. Dabar teatre yra 40 aktorių. Nuo 1990 m. baigus aštuonerius metus trukusią kapitalinę teatro pastato rekonstrukciją, veikia dvi - Didžioji (450 vietų) ir Mažoji (150 vietų) – salės (restauruoti teatro fasadai, pastato vidus, atsirado priestatas (architektas S. Manomaitis) ). Unikali Mažosios scenos įranga teikia plačių kūrybinių galimybių Lietuvos ir užsienio režisieriams. Mažojoje scenoje yra įvykę trys tarptautiniai teatrų festivaliai.
10. KLAIPĖDOS MIESTO SENAMIESTIS IR SENOJI ARCHITEKTŪRA
Vienoje senamiesčio dalyje sutinkame nemažai fachverkinės konstrukcijos pastatų. Tuo tarpu kitoje senamiesčio dalyje, tarp Turgaus ir Žvejų gatvių, kuri išdegė per 1854 metų gaisrą, fachverkas retenybė. Ši dalis po gaisro atsistatė jau mūrinė. Po gaisro atstatant miestą, fachverką imta riboti. 1855 m. statybos policijos nuostatai reikalavo namus ir sandėlius statyti tik mūrinius. Todėl fachverko mieste sumažėjo, o visuomeniniai fachverkiniai pastatai tapo retenybe. Šis statybos būdas nuo 1890 m. pradėtas riboti ne vien priešgaisriniais, bet ir estetiniais sumetimais.
11. DANĖS KRANTINĖ – MERIDIANAS
Mokomasis burlaivis "Meridianas" pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, tekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka.
"Meridianas" kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais.
1969 m . gegužę "Meridianas" atplaukė į Danės upę ir po pertvarkymų 1971 m. jame pradėjo veikti restoranas. Anuomet tai buvo visų klaipėdiškių mėgiamas restoranas.
Vėliau "Meridianas" dar kartą remontuotas, atnaujintas jo interjeras, medinis korpusas "įvilktas" į skardo šarvą. Laivas-restoranas, stovėdamas prie Danės krantinės tapo neatskiriama uostamiesčio dalimi.
Kol "Meridiano" savininkai vykdė komercinę veiklą, laivas ėmė keistai svirti vienon pusėn, laivagalis leistis vis žemyn. Laivo būkle susirūpino miestelėnai. Į nenormalią laivo būklę dėmesį atkreipė ir kažkada juo plaukioję jūrininkai.
2001 metais laivą už simbolinį vieną litą iš savivaldybės nupirko Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje juristas patarėjas Artūras Žičkus, kuris ėmėsi iniciatyvos prikelti "Meridianą" naujam gyvenimui.
Šiandien "Meridianas" populiarus restoranas, kuriame galima paragauti tradiciškų jūros gėrybių patiekalų, išskirtinio Reineke alaus, verdamo pagal senąsias tradicijas, bei pasiklausyti populiariosios muzikos.
12. BUVUSI ROTUŠĖ
Tai - istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tai buvo klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIII pb.-XIX a. pr. ir priklausęs danų konsului Lorkui, o vėliau jo giminaičiui Consentiui. 1846m. miesto magistras nupirko šį pastatą, kuris tapo Klaipėdos rotuše.
13. „JONO KALNELIS"
"Jono kalnelio" kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji – Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji – Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.
14. LIEPŲ GATVĖ
Pašto kompleksą sudaro trys statiniai: centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, abipus jos du vienaaukščiai pastatėliai - viename iš jų buvę sandėliai ir arklidė, o kitas skirtas karietoms laikyti. Statiniai pastatyti iš raudonų klinkerinių plytų, žalios spalvos glazūra dengtos keraminės detalės puošia cokolių karnizus, frontonų ir tvoros stulpų viršūnės. Ansamblyje pastebimos trijų stilių apraiškos, bet vyraujanti yra neogotika: aukšti ažūriniai ir laiptuoti su smailiaarkėmis angomis ir nišomis frontonai, trilapiai, keturlapiai dekoratyviniai elementai. Puošnios pašto išorinės durys – drožinėtos, papuoštos dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Simetriškai išdėstytus pastatus (klasicizmo įtaka) jungia puošni metalinė tvora su mūriniais stulpais. Puošnus pašto salės interjeras.
Klaipėdos karilionas. Kada buvo išlietas pirmasis varpas niekas nežino. V – VI m. e. amžiuose rytų šalyse buvo liejami varpai ir varpeliai.Na, o Europoje pirmieji varpai atsirado viduramžiuose. Pirmieji varpų liejikai buvo vienuoliai, o pats žodis "karilionas" pradėtas vartoti XIII amžiaus pabaigoje.
XIV – XVI jau žinomas varpų rinkinys iš keturių varpų. Šis rinkinys bokšto laikrodyje mušo valandas. Tokie varpai, mušantys valandas vadinami kurantais. Na, o muzikantai, tampantys varpų lynus vadinami Beierman'ais (vok.)
15. KLAIPĖDOS UNIVERSITETO PASTATŲ KOMPLEKSAS
Klaipėdos universitetas įkurtas 1991.01.01. Jame yra 9 fakultetai ir institutai:gamtos ir matematikos mokslų, humanitarinių mokslų, jūrų technikos, menų, pedagogikos, socialinių mokslų, sveikatos mokslų, tęstinių studijų institutas, jūreivystės institutas. Centriniai universiteto rūmai įsikūrę buvusiose kareivinėse.
16. LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS
Lietuvos jūrų muziejaus kompleksas įsikūręs Kuršių Nerijos šiauriniame taške, XIX a. restauruotoje Kopgalio tvirtovėje ir užima 33 000 m² plotą.
Lauko baseinuose gyvena Baltijos ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai, pingvinai. Ruoniai ir pingvinai sėkmingai veisiami. Vasaros sezono metu vyksta Šiaurės jūrų liūtų pasirodymai.
31 akvariume laikomos Baltijos jūros, Lietuvos gėlųjų vandenų, dekoratyvinės, koralinių rifų žuvys. Naujiena - 4 akvariumai su gyvais koralais.
17. JACHTKLUBAS
„Jachtklubas" Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1800 metų. Jo statybos būdas labai įdomus: pirmas aukštas mūrinis, o antras pastatytas iš tašų, suleistų į statramsčius. Šiuo metu pastate įsikūrė pramoginių laivų aptarnavimo centras, buriavimo mokykla. Pirmajame aukšte veikia senąja jūrine dvasia įrengta kavinė, mansardiniuose aukštuose įrengtos biurų patalpos. Pastate išsaugotos unikalios medinės konstrukcijos, atkurtas miesto architektūrai būdingas stoglangių išsidėstymas, kiti vidaus ir išorės elementai.
18. DELFINARIUMAS
Delfinariume yra 1000 vietų žiūrovų salė, 1800 kubinių metrų talpos baseinas, skirtas delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymams. Delfinai veisiami.
19. PRIEPLAUKA
20. NAMAS
Mūrinis, vieno aukšto su pusrūsiu ir mansarda, laužytos formos dvišlaičiu stogu, stačiakampio plano, simetrinės kompozicijos gyvenamasis namas.
21. K IR D KOMPLEKSAS
K ir D kompleksas − du aukštuminiai pastatai (20 aukštų), dviejų aukštų komercinis pramogų centras ir daugiaaukštis automobilių garažas Klaipėdoje, Naujojo Sodo gatvėje. Kompleksas sujungtas su Klaipėdos viešbučiu. Ant stogo įrengta stiklinė terasa. "K-centras" yra "Klaipėdos" viešbučio priklausinys, kuriame taip pat veikia biurai. "D" formos pastatas yra gyvenamasis namas.
Komplekso statybą inicijavo UAB „Palangos statyba", 2002 m. tapusi pagrindine "Klaipėdos" viešbučio akcininke. Projekto vystytojai suteikė kompleksui "K ir D" vardą: „K" raidės formos pastatas simbolizuoja Klaipėdos miesto, o „D" − Dangės upės pavadinimą.
22. ŠVYTURIO ARENA
Švyturio Arena – universalus ir daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas
Klaipėdoje. 2011 metais sporto ir kultūros renginių arenai suteiktas „Švyturio arenos" vardas.
2011 metais bendrovės „Klaipėdos arena" ir „Švyturys-Utenos alus" pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį naujai statomai uostamiesčio sporto ir kultūros renginių arenai buvo suteiktas „Švyturio arenos" vardas. Tai pirmoji arena Lietuvoje, pavadinta „Švyturio arenos" vardu.
23. KLAIPĖDOS GELEŽINKELIO STOTIS
Klaipėdos geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Vakarų Lietuvoje, Lietuvos uostamiesčio (Klaipėdos) centre, į šiaurę nuo senamiesčio. Klaipėdos geležinkelio stotis yra labiausiai į vakarus nutolusi Lietuvos traukinių stotis. Šiuo metu Klaipėdos geležinkelio stotis įkurdinta adresu Priestočio g. 1.
Klaipėdą siekianti traukinių linija yra labai svarbi jūreivystės kompanijoms. Iš Klaipėdos traukinių vagonais yra gabenama daug pramonės bei tranzitinių krovinių į kitus Lietuvos miestus bei kitas valstybes.
24. KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO BOKŠTO STOGAS
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra vienas iš aukščiausių pastatų Klaipėdos mieste, iš kurio stogo bokšto atsiveria nuostabi Klaipėdos miesto panorama.
25. VERSLO CENTRAS „NEAPOLIS"
Verslo centras „Neapolis" yra 16 aukštų pastatas, esantis Taikos pr. ir Aguonų gatvės sankirtoje, išsiskiria savo konstrukcija ir dydžiu.
26. DANGORAIŽIS „PILSOTAS"
Gandrališkės - naujai statomas Klaipėdos miesto mikrorajonas centrinėje miesto dalyje, netoli Antrosios (Naujosios) perkėlos, tarp Taikos prospekto ir Minijos gatvės. Plotas - apie 9 ha. Jame pastatytas aukščiausias gyvenamasis pastatas Baltijos šalyse, Pilsotas (34 a.).
27."K" DANGORAIŽIS
„K" dangoraižis yra aukščiausias ir moderniausias pastatas Klaipėdoje, iš kurio apžvalgos aikštelės matosi ne tik jūra, bet ir tvarkingai išsirikiavę namų eilės ir parkai.
28. KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO, GARNIŲ KALNO APŽVALGOS AIKŠTELĖS
30 km nuo Klaipėdos yra paukščių žiedavimo stotis. Puikūs vaizdai atsiveria nuo apžvalgos aikštelių ant Garnių kalno, Naglių gamtos rezervate.
29. MAŽVYDO SKULPTŪRŲ PARKAS
1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. Prie Liepų g. esanti rusų stačiatikių cerkvė buvo pastatyta 1938 m., kaip šių kapinių šarvojimo koplyčia. Anksčiau toje vietoje stovėjo senoji koplyčia. Buvusios centrinės kapinės buvo laikomos vienomis gražiausių Baltijos šalyse. 1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Dabartiniai skulptūrų parko takai neatitinka tuometinių kapinių takų.
Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiame parke buvo apie 116 skulptūrų. Po 1990 m., kai prasidėjo spalvotų metalų vagystės, dalis skulptūrų nukentėjo, dalį išvežė patys skulptoriai (kad nenuniokotų vandalai), o vieną – visai kažkas pavogė.
Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.
30. KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
Nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai.
31. KLAIPĖDOS UNIVERSITETO BOTANIKOS SODAS
Klaipėdos universiteto Botanikos sodas yra įsikūręs buvusio Karališkojo Tauralaukio parko teritorijoje.
1802 metais birželio mėnesį Tauralaukio dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Tai buvo nuo Friedricho I ir Petro Didžiojo laikų pirmasis Prūsijos ir Rusijos monarchų susitikimas. Klaipėda tapo žinomu karališkojo susitikimo miestu. Tai suteikė miestui garbės ir pasitikėjimo. Istorikai vieningi dėl teiginio, kad joks kitas valdovų susitikimas nebuvo toks ilgalaikis ir įtakingas, kaip šis Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimas Klaipėdoje. Ši draugystė turėjo įtakos ir pergalei prieš Napoleoną. Čia gimusios ilgos draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų – Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui buvo pasodintas parkas. Parko takai anglišku stiliumi buvo suplanuoti laisvai, vingriomis linijomis. Augo ąžuolai, liepos, platanai, veimutinės pušys, kaštonai. O aplink apskritą gėlyną šalia centrinio dvaro pastato – dekoratyviniai krūmai.
Vėlesniais laikais Klaipėdoje, o taip pat ir Tauralaukyje dažnai lankėsi Wilhelmo III ir Luizės palikuonys ir sosto įpėdiniai.
32. PAJŪRIO REGIONINIS PARKAS
Tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Parko plotas užima 5033ha sausumoje ir 30km jūros akvatorijoje. Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, bet čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui.Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos.
33. GAMTININKŲ CENTRAS „MINI ZOO"
Važiuojant iš Klaipėdos Kauno link dešimtajame kilometre poilsiautojo akį turėtų patraukti nesena nuoroda dešinėn - į gamtininkų centrą "Mini Zoo", įsikūrusį Jonučių kaime. Tai privatus zoologijos sodas Klaipėdos rajone, kuris buvo įkurtas 2002 m. Savininkas - Edvardas Legeckas. Aptvarus bei gyvenamąsias vietas įrengė ir gyvūnus prižiūri patys šeimos nariai, kartais padedami giminaičių, draugų ar iš mokyklų atvažiuojančių moksleivių.
Gyvūnai čia apsigyvena padedant Lietuvos, Lenkijos, Kaliningrado ir Latvijos zoologijos sodams. Didžiausią įspūdį lankytojams paliekantys egzotiškieji augintiniai - kupranugariai, juodoji meška, tigrai, kengūros ir sidabrinių auksinių spalvų fazanai. Daugelį pralinksmina ir pakelia nuotaiką išdaigininkės beždžionėlės. Plėšrieji gyvūnai gyvena narvuose, o danielius, lamas, dėmėtuosius elnius ir asilus galima sutikti besiganančius pievose ir, jei jie leisis, - netgi paglostyti, pamaitinti ar nusifotografuoti. Yra ir keli tvenkiniai, kuriuose karštą dieną gyvūnai plaukioja ar malšina savo troškulį. Taip pat nestinga įvairiausių garsų - nuo nenuilstančių papūgėlių gausos, išdidžių gandrų, paslaptingų pelėdų iki didingųjų erelių.
34. TRINYČIŲ PARKAS
Šis parkas - tai vienas iš vaizdingiausių parkų mieste. Šioje teritorijoje XVIII a. buvo įsikūrusios Joniškės(Janischken), Būtsargių(Budsargen) ir Justenhofo(Justenhof) dvarų sodybos. Šiandien parke augantys augalai, tai šių dvarų parkų likučiai. Parke dominuojančios medžių rūšys: mažalapė ir paprastoji liepa, trapusis gluosnis, paprastasis klevas, uosialapis klevas, paprastasis uosis. Parke augantys vertingi krūmai: baltauodė meškytė, sidabriniai žilakrūmiai. Vertingos sodinių putinų, Vanhuto lanksvų grupės, šiaurės vakarų pakrantėje auga miškinė mėta. Pavieniui aptinkami miškiniai erškėčiai, darželiniai jazminai.. Svarbus parko akcentas ir kraštovaizdžio elementas - tvenkinys, minimas jau nuo XVI amžiaus kaip Malūno tvenkinys. Jis buvo dalis Danės upės atšakų, vėliau pastatyta užtvanka. Tvenkinio pakrantės apaugusios nendrais, švendrais, ajerais, viksvomis, vilkdalgiais. Nemaža čia vandens augalų: lūgnių, elodėjų, papliauškų, plūdenų. Miestiečiai mėgsta lesinti didžiąsias antis, laukius, gulbes. Prie Trinyčių tvenkinio retkarčiais atklysta bebrai, pastebėtos ondatros.
35. DRAUGYSTĖS PARKAS
Parkas įkurtas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Tai buvusios jau XVII a. įsikūrusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorija. Po karo išlikę dvaro ūkiniai pastatai buvo nugriauti, o dvaro pastatas 1978 metais buvo restauruotas ir pritaikytas mokymo įstaigai. Buvusi dvaro teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta gyventojų poilsio poreikiams. Parke auga vietinės kilmės ir introdukuoti (svetimžemiai) augalai. Iš vertingiausių - paprastasis ir raudonasis ąžuolai, paprastasis bukas, baltažiedė robinija, europinis maumedis, paprastasis ir švedinis šermukšniai, uoginė obelis, paprastasis kaštonas, didžialapė liepa ir kt. Didesnėje dalyje parko teritorijos vyrauja pusamžiai medžiai. Šiaurinėje parko dalyje susiformavęs kiek per tankus, tačiau gana patrauklus paprastųjų kaštonų, raudonųjų ąžuolų, didžialapių liepų bei paprastųjų uosių želdynas. Pietinėje parko dalyje, prie tvenkinio bei šalia Balsio menų gimnazijos, išsiskiria brandžių medžių - paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bukų, paprastųjų vinkšnų, mažalapių liepų - grupė. Vertinga paprastųjų kaštonų alėja. Centrinėje parko dalyje grupėmis pasodinti paprastieji uosiai, karpotieji beržai, paprastosios eglės. Parke yra įrengtas dviračių takas.
36. TREKO PARKAS
Parkas įkurtas šalia Šv. Kazimiero bažnyčios. Parko teritorija - tai buvusio Karališkojo miškelio dalis. Čia vyrauja juodalksniai ir paprastieji skroblai, gausu paprastųjų uosių, mažalapių bei paprastųjų liepų, paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bei uosialapių klevų. Vienas vertingiausių šio parko medžių - paprastasis bukas. Parke išsiskiria brandžių mažalapių liepų grupės, augančios abipus Šv. Kazimiero bažnyčios. Vertinga paprastųjų ąžuolų grupė, ypač šios rūšies glaustašakė forma.
37. PARKAS PRIE REIKJAVIKO IR SMILTELĖS GATVIŲ
Parkas įdomus bioįvairovę didinančiais kraštovaizdžio elementais. Vakarinėje dalyje yra bevardis tvenkinys, rytinėje - kalva (pagal šalia esančios gatvės pavadinimą, vadinama - Simonaitytės kalnu). Miškelyje išlikęs natūraliems drėgniems juodalksnynams artima žolinių augalų rūšinė sudėtis. Visoje teritorijoje išsibarstę natūralūs gojeliai, aptinkama brandžių medžių ir naujai pasodintų. Daugelis medžių, ypač paprastieji uosiai, juodalksniai, paprastosios vinkšnos yra įspūdingų matmenų, jų kamieno apimtis siekia 3-4 metrus. Čia dar auga juodasis šeivamedis ir paprastoji ieva.
38. ĄŽUOLŲ GIRAITĖS PARKAS
Parkas įkurtas prie „Ąžuolyno" gimnazijos. Iš viso čia aptinkama apie 20 dendrofloros rūšių. Didžiausią žiedinių dalį sudaro paprastieji ąžuolai, kurie yra vidutinio amžiaus. Taip pat parke gausu vienapiesčių gudobelių, mažalapių bei paprastųjų liepų, paprastųjų klevų. Parkas yra intensyviai lankomas, yra atnaujintų takų, įrengta suoliukų.
39. DEBRECENO GATVĖS SKVERAS
Skvere auga vietinės floros medžiai - paprastasis uosis, paprastasis klevas, mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, paprastoji eglė. Aptinkama ir vertingesnių svetimžemių medžių - tai raudonasis ąžuolas, didžialapė liepa, švedinis šermukšnis. Šiuo metu parke auga tik vienos rūšies vertingesni krūmai - paprastoji alyva.
40. STOROSIOS LIEPOS SKVERAS
Skveras įkurtas pietinėje Klaipėdos dalyje, buvusioje XVIII a. Špichuto (Speckischken) dvaro valdos teritorijoje. Skvere aptinkama 18 medžių ir krūmų rūšių. Čia vyrauja šie medžiai: paprastasis klevas, mažalapė bei paprastoji liepos, kanadinė tuopa. Taip pat gausu paprastųjų šermukšnių, karpotųjų beržų, paprastųjų ąžuolų. Skvero centre yra brandžių - paprastojo ąžuolo, mažalapės liepos, paprastojo kaštono - medžių alėja. Šio skvero pasididžiavimas - gamtos paminklu paskelbta storoji liepa. Šis medis maloniai nuteikia kiekvieną, apsilankiusį skvere.
41. PRIESTOTIES GATVĖS SKVERAS
Šalia geležinkelio stoties esančiame skvere dominuoja paprastieji klevai. Taip pat gausu mažalapių liepų, švedinių ir paprastųjų šermukšnių, pilkųjų tuopų. Skvere prie geležinkelio linijos naujai pasodinta mažalapių liepų eilė.
42. ŽVEJO SKULPTŪROS SKVERAS
Tai miesto širdyje, šalia Danės upės, įkurtas skveras. Šiame skvere vyrauja mažalapės liepos, uoginės obelys, jazminai.
43. DANĖS SKVERAS
Šiame skvere aptinkama nemaža dendrofloros įvairovė. Vertingesni augalai: platanlapis, ginalinis ir trakinis klevai, didžialapė liepa, baltažiedė robinija, švedinis šermukšnis, europinis maumedis, tarpinė forsitija, Zyboldo obelis ir kt. Išsiskiria brandžių platanlapių klevų grupė, japoninių vyšnių sakūrų grupė.
