Etnografinė sodyba
Alantos dvaras
Skudutiškio akmenys ir šaltiniis
4 Skudutiškio akmenys yra Skudutės upelio dešiniajame krante. Akmenys pilko granito, kuriuose yra ženklai: Dievo pėda, Marijos pėda, Vyties kryžius ir Jėzaus širdis. Prie akmenų yra šaltinis, vietos gyventojų vadinamas šventu.
Didžiokų mauzoliejinė koplyčia
XIXa. pabaigoje grafas Kostas Jelenskis Didžiokų kaime pasistatė didžiulį dvarą, koplyčią – mauzoliejų ir dvarvietėje pasodino daug medžių suformavęs įspūdingą parką, kuriame medžiai sodininko padedami įgavo įvairias formas. Koplyčia neoklasicistinių formų, rotondinė, vieno aukšto, su kupolu ir pusrūsiu. Pamatai akmenų mūro, pusrūsio sienos viduje apmūrytos plytomis. Antžeminė dalis raudonų plytų, iš lauko netinkuota. Takas į koplyčią įdubus, įėjus patenkama į pusrūsyje esantį mauzoliejų. Abipus įėjimo pasieniais kyla lenkti laiptai į koplyčią. 1936 metais dvaras buvo parduotas Mykolui Deveniui. Mauzoliejuje tuo laiku buvo palaidota grafų Jelenskių giminė.
Arnionių dvaro sodyba
Arnionių dvaro sodyba, kurią sudaro rūmai, ūkiniai pastatai ir parkas (gamtos paminklas) prie Arino ežero, susiformavo XVIII – XIX a. pradžioje. XVI a. pr. dvarą Žygimantas Senasis padovanojo Narbutams. Vėliau jis priklausė Radviloms, Šveikovskiams. 1756 m. kartu su Pabradės dvaru atiteko Vilniaus kaštelionui M. Masalskiui, po jo mirties (1768 m.) – Vilniaus vyskupui I. J. Masalskiui. 1792 metais dvarą įsigijo M. Kostrovickis, kuris pastatė pagrindinius mūrinius pastatus.
Alantos smuklė
Alantos smuklė stovi kelių sankryžoje esančios Alantos miestelio aikštės pakraštyje. Alantos smuklė statyta XVIII a. I pusėje ilgo stačiakampio plano su ašine kompozicija, susidėjusi iš dviejų dalių: gyvenamosios ir ratinės.
