2. PALANGOS LURDAS
1899 metais Palangos parke, šiaurinėje Birutės kalno pusėje, grafas F. Tiškevičius pagal prancūzų architekto Bonome projektą įrengė Lurdo grotą su didžiojo ir mažojo urvo uolomis. Uoloje stovi Lurdo Dievo Motinos Marijos skulptūros kopija, sukurta žinomo danų skulptoriaus Thorno Valdenso (ši skulptūra yra Palangos bažnyčioje). Dabartinę Lurde esančią Dievo Motinos Marijos kopiją savo lėšomis ir rūpesčiu atstatė palangiškė Karolina Rimšienė.
3. GINTARO MUZIEJUS
Neorenesansinio stiliaus dvaro rūmai pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą. Rūmai restauruoti 1957 m. ( aut. A. Brusokas ).
5. J.BASANAVIČIAUS GATVĖ
Pagrindinė gatvė vedanti link jūros. Čia susikoncentravusi didžioji Palangos kavinių, restoranų bei pramogų dalis.
6. JŪROS TILTAS
XIX a. pabaigoje poilsiautojai, norėdami atvykti į Palangą patirdavo ganėtinai daug vargo. Atvykę į Liepoją ar Klaipėdą, į Palangą turėdavo keliauti arkliais.Tada Tiškevičiai ir sumanė statyti prieplauką laivams. 1884-1888 buvo statoma prieplauka, prekybinis - keleivinis laivas ''Phoenix'' iš Liepojos veždavo poilsiautojus, prekes, maistą. Tačiau po audrų prieplauka buvo užnešama smėliu ir po keletos metų laivybai netiko. Nuo 1892 m.tiltas tapo mėgstama pasivaikčiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį. 1997 m. pastatytas naujas tiltas, kurio ilgis - 470 m.
7. PALANGOS BOTANIKOS PARKAS
Vienas iš gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų parkų Lietuvos pajūryje. Jį grafas Feliksas Tiškevičius įkūrė 1897 m. Tais pačiais metais buvo pastatyti rūmai. Parko projekto autorius - garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas Eduard'as Fransua Andrė ( 1840 - 1911), kuris su sūnumi Renė Eduard'u Andrė (1867 - 1942) tris vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko kūrimo darbams. Jiems talkino belgų sodininkas Buyssen'as de Coulon'as.
8. BIRUTĖS KALNAS
Reliktinė kopa, kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa, jau nuo XVII a. pažymėta visuose stambesniuose žemėlapiuose.Birutės kalno pavadinimas siejamas su romantiška legenda apie šventą ugnį kūrenusią vaidilutę Birutę, kunigaikščio Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną. Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos (alkas) ir paleoastronominės observatorijos ( Žr. Žemaičių alka ), kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV - XV a, liekanas.
1869 m. pastatyta koplyčia pagal architekto K.Majerio projektą. 1976 m. šioje koplyčioje buvo įrengti vitražai( autorius L. Pocius ). Kalno papėdėje - skulptorės K. Tulienės skulptūra '' Tau, Birute ''(1965m.).
9. PAJŪRIO REGIONINIS PARKAS
Išsidėstęs į pietus nuo Botanikos parko ir tęsiasi iki Klaipėdos m.
Įkurtas 1992 m. rugsėjo mėn. Parko plotas- 5602 ha. Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Karklės botaninis, Kalotės botaninis- zoologinis, Olandų kepurės kraštovaizdžio, Nemirsetos ir Šaipių kraštovaizdžio draustiniai, Karklės talasologinis bei etnokultūrinis draustiniai. Po pajūrio regioninį parką galima keliauti pėsčiomis, dviračiais ar žirgais.
10. ŽEMAIČIŲ ALKAS
XIV a. Birutės kalno viršūnėje buvo įrengta astronominių stebėjimų vieta. Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus iniciatyva įrengta paleastronominė observatorija Šventojoje, ant kopos netoli sveikatingumo centro ''Energetikas ''. I998 m. birželio mėn. buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai. Kiekvienas stulpas atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus. Saulei leidžiantis į jūrą ,stulpų pagalba galima fiksuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes:Rasos šventę, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.
