2. LIETUVOS ŠV. JURGIO PROVINCIJOS VIENUOLYNAS
Klasicistinių formų, stačiakampio plano, statytas 1792–1795 m. Vienuolyne saugomi grafienės P.Ščiukaitės-Butlerienės ir marijonų generolo S.Papčinskio paveikslai. 1992–1999 m. pagal architektės S.Mickevičienės parengtą projektą atlikti perdangos, stogo, fasadų ir kiti pastato restauravimo darbai. 1999 m. jame atidaryta kunigų seminarija. Pastatyta medinė palaimintojo arkivyskupo J.Matulaičio skulptūra.
3. ŠV. VINCENTO PAULIEČIO BAŽNYČIA
Vienanavė, vienbokštė, eklektinio stiliaus bažnyčia, pastatyta 1888 m. Uždaryta 1944 m., sunaikinti altoriai, paveikslai, vėliau įrengtas archyvas. 1990–1999 m. atlikti restauravimo ir aplinkos tvarkymo darbai.
4. EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA
Vienanavė, su bokštu, romantizmo laikotarpio, pastatyta 1835–1841 m., restauruota 1985–1995 m.
5. GELEŽINKELIO STOTIS
Geležinkelio stotis statyta 1923–1924 m., pasižymi moderno stiliaus architektūra. Projekto autorius – inžinierius E.Frykas. Stotis dviejų aukštų, su vandentiekio bokštu centre ir prišlietais vienaaukščiais bagažinės ir administracijos pastatais. 1994–1997 m. atlikti stoties fasadų, perdangos, stogo ir interjero restauravimo darbai. Taip pat įgyvendinti E.Fryko frontonų dekoro elementai, kurie buvo numatyti 1923 metų projekte.
6. SASNAVOS KLEBONIJA
1905 m. statyti klebonija, trys ūkiniai statiniai ir šulinys sudarė vieningą pastatų ansamblį, primenantį stambaus pasiturinčio ūkininko sodybą. Tai buvo gražiausias pastatas apylinkėje ir gražiausia klebonija vyskupijoje. Kunigui ir vikarui persikėlus gyventi į naująją kleboniją, senojoje (XIX a. I p.) liko vargonininkas. Tarybiniais metais pasikeitus klebonijos pastato funkcijoms, ne kartą keitėsi ir jo planinė struktūra" čia veikė ir kolūkio kontora, biblioteka, o vėliau - ir kultūros namai.
7. P. SEDERAVIČIAUS MUZIEJUS
Unikalus liaudies skulptoriaus P. Sederevičiaus skulptūrų ansamblis, suskurtas jo sodyboje. Pirmieji P. Sederevičiaus kūriniai buvo arkliai, po to atsirado Pr. Vaičaičio, Dariaus ir Girėno, J.Tumo - Vaižganto ir kitų žymių žmonių biustai. P. Sederevičiaus skulptūrų ansamblis – bene vienintelis Lietuvoje panašaus pobūdžio primityviojo liaudies meno pavyzdys.
8. KIDULIŲ DVARAS IR JO PASTATAI
Kiduliai – kairiajame Nemuno krante, priešais Jurbarką įsikūręs miestelis. Jį sudaro trys senos gyvenvietės, susiliejusios į vieną: Kidulių dvaras, šiaudinės kaimas ir Kaimelio bažnytkaimis. Kidulių praeitį šiandien mena šimtametis parkas ir XIX a. statytas dvaro ansamblis – vietinės reikšmės architektūros paminklas. Istoriniuose šaltiniuose sakoma, kad šiame dvare iki 1807 metų, kol buvo pasirašyta Tilžės taika, gyveno Prūsijos karalius Vilhelmas III-asis. Šiuo metu išlikusiuose dvaro pastatuose įsikūrusi ambulatorija ir biblioteka.
9. MUNICIPALINIS DRAMOS TEATRAS
Municipalinis dramos teatras funkcionalizmo stiliaus, turi modernizmo elementų, statytas 1939–1940 m. Buvusi Šv. arkangelo Mykolo parapijos salė, dabar šiame pastate įsikūręs Municipalinis dramos teatras.
10. VYTAUTO DIDŽIOJO PARKAS
Vytauto parkas yra įsikūręs pačiame Marijampolės miesto centre. Tai yra pats seniausias miesto parkas
Šiuo metu apleistas Vytauto parkas prieškariu buvo mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio vieta.
Parke esama Vytauto Didžiojo ir Tauro apygardos partizanų atminimo paminklų bei Kančių koplytėlės.
11. POEZIJOS PARKAS
Poezijos parkas įrengtas 1987 m. Jevonio ir Šešupės santakoje. Plotas – 2,9 ha. Pastatyta skulptūra „Šešupė", įrengti dekoratyvūs tilteliai, suoleliai bei fontanai, pasodintas Draugystės ąžuolas. Parke auga apie 600 įvairių veislių medžių ir krūmų.
12. RAMYBĖS PARKAS
Ramybės parke buvo užkasami 1944–1953 m. nukankinti žmonės. Pagal architekto V.Medelio projektą 1990 m. pastatyti atminimo koplytstulpiai, įrengtas Ramybės parkas, kuriame pasodinta įvairių veislių medžių ir krūmų. Skulptūrų autorius – J.Dulinskas.
13. PAŠEŠUPIO PARKAS IR SLĖNIS
Parkas ir slėnis išsidėstę dešiniajame Šešupės krante, šiaurinėje miesto dalyje. Teritorijos plotas – 23,7 ha. Parke auga apie 10 tūkstančių įvairių rūšių medžių ir dekoratyvinių krūmų. Šešupės pakrantėje įrengti pasivaikščiojimo takai.
14. MARIJAMPOLĖS MARIŲ PARKAS
Marijampolės marios 1974 m. išsiliejo užtvenkus Šešupę prie Kvietiškio. Abipus Šešupės pasodintas 150 ha parkas, kuriame auga apie 80 tūkst. vietinių ir introdukuotų rūšių medžių bei krūmų. Čia įrengta ir poilsiavietė. Mariose esančioje saloje įrengti pėsčiųjų takai, pliažai, valčių prieplaukos, žaidimų aikštelės. Poilsiavietėje vyksta įvairūs kultūros ir sporto renginiai.
15. LIUDVINAVO SENIŪNIJOS PILIAKALNIAI
Liudvinavo seniūnijos Padovinio, Lakinskų, Pašešupių piliakalniai – archeologijos vertybės. Akmuo su „žmogaus pėda", esantis Lakinskų kaime, taip pat archeologijos vertybė. Tarp Netičkampio ir Liudvinavo, prie Dovinės, įrengtas gražus Dovinės vingio parkas. 5 km į rytus nuo Liudvinavo esančiame Kūlokų kaime yra rašytojo Kazio Borutos tėviškė.
16. DOVINĖS VINGIO PARKAS
Dovinės vingis (Krokodilas) – poilsio parkas prie Dovinės užtvankos. Veikianti elektrinė pastatyta 1956 m., tai pirmoji jaunimo talkų statyba.
17.ŠUNSKŲ SENIŪNIJOS PILIAKALNIS
Šunskų seniūnijoje yra piliakalnių piliakalnis ir senkapis Tursučių kaime – archeologijos vertybės.
18. IGLIAUKOS SENIŪNIJOS PILIAKALNIAI
Piliakalnis žinomas nuo seno. Padavimai pasakoja, kad jį žemes nešdami kepurėmis supylė senovės lietuviai, gindamiesi nuo kryžiuočių. Esą, aikštelės viduryje buvęs įrengtas rūsys, kuriame gyventojai paslėpė nuo kryžiuočių savo turtus. Šis padavimas buvo sudominęs lengvatikius lobių ieškotojus, kurie piliakalnio viduryje buvo iškasę didelę duobę. Karo metais piliakalnio viršūnėje buvo iškasti apkasai, o šlaituose - slėptuvės.
