2. KERNAVĖS KOPLYTĖLĖ
Koplytėlės pastatytos XVIII ir XIX a. Viena - aštuonkampė medinė, kita - mūrinė. Medinė buvo Jazdauskų, mūrinė - Rėmerių - Puzinų mauzoliejus.
3. MEDINĖ KOPLYTĖLĖ
Restauruojant medinę koplytėlę buvo rastas gyvasis" akmuo, panašus į vištos kiaušinį. Bioenergetikai tvirtina, jog tai iš pagonybės laikų likęs apeiginis akmuo, pakrautas dvasine energija.
4. ARCHEOLOGIJOS IR ISTORIJOS MUZIEJUS
Atvykus į Kernavę, visų pirma reikėtų užsukti į Archeologijos ir istorijos muziejų. Jame galima susipažinti su Kernavės istorija. Ekskursiją pradėkite nuo neogotikinės raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios. .Jos šventorių puošia dailininkės Jadvygos Grišiūtės iš vietos laukų akmenėlių sudėliotos Lietuvos 600 metų krikštui skirtos mozaikos-15 Kryžiaus stočių religinėms apeigoms.
5. PAMINKLAS VYTAUTUI
Paminklas Vytautui Didžiajam Kernavėje buvo pastatytas 2003 m. spalio 3 d., spalio 26 d. pašventintas. Tai skulptoriaus A. Kmieliausko kūrinys.
Pagal idėją paminklas turėjo stovėti greta pirmosios Kernavės bažnyčios pamatų, tačiau tokio projekto nepatvirtino Kernavės rezervato darbuotojai, tad galiausiai paminklas apsistojo klebonijos kieme.
6. GELEŽINIO VILKO SKULPTŪRA
Staugiančio geležinio vilko skulptūra Kernavėje buvo pastatyta dar prieškaryje, tačiau nugriauta ir tik po daugelio metų atstatyta kunigo Česlovo Krivaičio iniciatyva.
7. KERNAVĖS PILIS
Piliakalnyje stovėjo Kernavės pilis. Kernavės apylinkes 1279 m. puolė Livonijos ordinas. 1365 m. rugpjūčio antroje pusėje pilį užėmė nuo Vilniaus su Ordino kariuomene žygiavęs Kęstučio sūnus Butautas. 1386-1392 m. Kernavės kunigaikštis buvo Jogailos brolis Vygandas (Aleksandras). 1390 m. Kernavės pilį sudegino patys jos gynėjai, nelaukdami, kol ją užims artėjanti Ordino kariuomenė, kurios pusėje tuomet kariavo ir Vytautas. Po to pilis piliakalnyje nebebuvo atstatyta. Vytauto dvaras įsikūrė greičiausiai Pilies Kalne (minimas 1398, 1409, 1429 ir 1432 m.).
8. KERNAVĖS PILIAKALNIS
Nuo seno, trumpiausią vasaros naktį – birželio 22 - ąją, ant Kernavės piliakalnių rengiama saulėgrįžos - Rasos šventė.
9. AUKURO PILIAKALNIS
Piliakalnių grupės centras – Aukuro piliakalnis, kitaip dar vadinamas Barščių ar Šventu kalnu. Jis žemiausias iš piliakalnių, nuo gretimų aukštumų atskirtas giliomis daubomis. Šio nupjauto kūgio formos kalno, pasibaigiančio ovalia aikštele, šlaituose pastebimas ryškus kultūrinis sluoksnis – tamsi žemė su degėsiais ir apdegusio molio trupinėliais. Kaip spėjo archeologas Adolfas Tautavičius, čia gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. Ant šio piliakalnio medinių sienų saugomame, sunkiai prieinamame kieme stovėjusi sodyba, nuo kurios ir prasidėjęs Kernavės augimas.
10. PILIES KALNAS
Pilies kalnas, vadinamas Mindaugo sostu, yra į šiaurę nuo Aukuro kalno. Nuo šio piliakalnio atsiveria gražiausi vaizdai į Pajautos slėnį ir Nerį, iš čia matyti visi piliakalniai. Archeologinių tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad XII a. – XIII a. čia stovėjusi pilis, kurią sudeginus buvo pastatyta kita.
4. NERIES REGIONINIS PARKAS
NERIES REGIONINIS PARKAS – tai visų pirma Neris, su jos vaizdingomis apylinkėmis, mažučiais kaimeliais ir senosios Lietuvos istorijos klodais.
Parko plotas – virš 10 000 ha. Parke yra 11 draustinių, 1 gamtinis rezervatas, virš 30 valstybės saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų. Neries regioniniame parke didžiausią dalį (68%), užima konservacinio prioriteto zona (draustiniai ir rezervatas). Griežčiausi apsaugos reikalavimai yra taikomi Dūkštų gamtiniam rezervatui, kuris užima nedidelę Dūkštų ąžuolyno dalį (37 ha). Čia yra draudžiama bent kokia ūkinė veikla.
