2. VISAGINO STAČIATYKIŲ PARAPIJOS ŠV. PANTELEIMONO CERKVĖ
Pastatas pradėtas statyti 1993 m. 2001 m. jis pertvarkytas į cerkvę, kuri buvo pavadinta kankinio ir gydytojo Panteleimono vardu, nes tai vienas iš labiausiai garbinamų šventųjų tarp stačiatikių.
3. VISAGINO STAČIATYKIŲ PARAPIJOS JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMO CERKVĖ
Ši cerkvė šiuolaikinės architektūros kūrinys. Tai dviejų aukštų plytų mūro pastatas, baigtas statyti 1992 metais. Cerkvės vieta patogi parapijiečiams, ji yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale. Čia vyksta pamaldos, krikštijami parapijiečiai.
4. MIESTO SIMBOLIS
Priešais Visagino savivaldybės administracijos pastatą ant aukštos stelos į plaukiančius debesis išskleidęs sparnus kyla paukštis – pirmasis miesto simbolis. Visaginas iki uždarant IAE atominę elektrinę buvo vienos iš galingiausių pasaulyje atominių elektrinių palydovas, todėl miesto herbe pavaizduota gervė, heraldikoje nuo seno simbolizuojanti atsargumą ir budrumą.
5. MIESTO AKMUO
Pradėjus Ignalinos atominės statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 m. vasarą jėgainės statybininkai prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų atvežė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena (rugpjūčio 10), kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena.
6. IAE INFORMACIJOS CENTRAS
Daug informacijos apie Ignalinos atominę elektrinę ir jos istoriją galima sužinoti Ignalinos atominės elektrinės informacijos centre. Centras įkurtas 1995 m. liepos mėnesį. Iki 2011 metų sausio 1 dienos jame organizuota daugiau kaip 4 000 ekskursijų, apsilankė apie 82 tūkstančius lankytojų iš 25 pasaulio šalių. Ekskursija nemokama, trunka iki 2 val.
7. AKVARIUMŲ SALONAS
Akvariumų salonas įkurtas 2000 m. sausio mėn. Akvariumų ekspozicija išdėstyta 140 kv. m plote, kuriame eksponuojami vienuolika 600 litrų talpos, trys 700 litrų talpos, dvylika 80– 100 litrų talpos akvariumų. Juose gyvena, auga ir dauginasi daugiau kaip 100 rūšių tropinių kraštų gėlavandenių žuvų – nuo centimetrinių neonų iki kilograminių piranijų, pusmetrinės gėlavandenės murenos.
Jūriniuose akvariumuose puikuojasi koralinis gruperis, sparnuotė, žuvys drugeliai, klounai, chirurgai ir kt.
Vandenyje žaliuoja tropinių kraštų augalai (net madagaskarinė plūdrė).
Viename iš akvariumų, tarp Lietuvos ežerų žuvų, gyvena keli vėžliai.
8. KALVIŠKIŲ KAIMO KRYŽIAUS PARKAS
Neturint archyvinių dokumentų sunku spręsti, kada atsirado kaimas, žinoma tik, kad 1783 m. Breslaujos parapijos vizitacijos knygoje Kalviškiai ir keli artimi kaimai paminėti kaip dvarininko Juzefo Burego valda. Tai yra pirmosios rašytinės žinios apie kaimą. Kartografijoje kaimas pirmą kartą pavaizduotas 1845 m. carinės Rusijos trijų varstų mastelio žemėlapyje.
Kalviškių kaimas įdomus tuo, kad čia gyveno vieni Jakučiai. Kalbininkai Jakučių pavardę randa jau XVI a. dokumentuose. Senovėje Kalviškiai buvo eilinis kaimas, su gatve per vidurį.
Nuo seno Kalviškių pašonėje, Užkalviškėje, Petravičių sodyboje buvo kryžius, todėl kalviškiečiai laikė garbės reikalu pastatyti savąjį.
Akmenis vežė ir kryžių statė visas kaimas. Statyba vyko ne vienus metus. Nebuvo technikos, todėl teko daryti specialius takus užristi akmenims (kai kurie akmenys svėrė 200–300 kg). Buvo planuota, kad kryžius bus 22 m aukščio, tačiau skubant užbaigti sustota ties 16 m. Kryžius pastatytas Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių sukaktuvėms paminėti.
9. ETNOGRAFINIS IR MOKYKLOS ISTORIJOS MUZIEJUS
Muziejuje gausu namų apyvokos daiktų, darbo įrankių, avalynės (medpadžių, kurpių, vyžų). Šiuo metu yra 46 eksponatai iš Lapušiškio dvarelio, kunigo Vincento Taškūno tėvo namų. Kunigas Taškūnas daug nuveikė šio krašto labui. Jis priklausė Kazimiero draugijai, kuri 1930 metais pastatė paminklą 500-ųjų Vytauto mirties metinių proga. Šis paminklas dabar stovi Kalviškių kaime.
Šiuo metu muziejuje yra du ekspozicijos skyriai: etnografinis ir mokyklos istorijos.
10. ANTROJO PASAULINIO KARO AUKŲ PAMINKLAS
Jis atsirado 1984 m., kai Liaudėnų kaimo (Visagino sav.) apylinkėse buvo atkasti ir perkelti keturių karių palaikai. Jų asmenybės neidentifikuotos. 1996 m. miesto Antrojo pasaulinio karo veteranų iniciatyva buvo parengtas projektas, o 1998 m. pastatyta plytų stela su užrašu „1939–1945".
11. MAGŪNŲ KAIMO KOPLYČIA
Magūnų kaimas – viena seniausių Visagino apylinkių vietovių, istorijos šaltiniuose žinoma
kaip Breslaujos pavieto gyvenvietė. XVII amžiaus pradžioje čia vyko teismo procesas, jame už raganavimą buvo nuteisti myriop keli vietos gyventojai.
Dabartinės kaimo kapinaitės siejamos su Gūrio (Kalnėno) dvarininko Butlerio vardu. 1833 m. čia jis palaidojo savo mažametį sūnelį ir pastatė virš jo kapo koplytėlę. Koplytėlė sumūryta iš lauko akmenų, panaudojant rišamąją medžiagą – kalkes. Medinės dalys nudažytos geltonai ir baltai (aplink duris). Priekinėje (durų) pusėje yra 4 baltai dažytos kolonos. Koplytėlės viršūnę užbaigia mažas kaltinis kryžius – saulutė.
Kapinėse yra daug ir įvairių paminklų, kai kurie iš jų – seni (datuojami nuo 1891 m.).
Magūnų kaimo kapinaitės ir koplyčia įrašytos į kultūros paveldo objektų registrą.
