1891-1895 metais buvo pastatytas Kauno Įgulos soboras, tapęs idėjiniu Kauno tvirtovės akcentu. Kauno Naujamiestyje įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras.
2. PAŽAISLIO VIENUOLYNAS
Pažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu, esanti Pažaislyje, Kauno marių pusiasalyje. Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje.
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas.
Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija.
3. KAUNO ROTUŠĖ
Kauno Rotušės statyba prasidėjo 1542 m. Iš pradžių tai buvo vienaaukštis pastatas netinkuotais plytiniais fasadais, skliautiniais rūsiais. XVI a. antroje pusėje pristatytas antras aukštas, o iš rytų pusės - aštuonių aukštų bokštas. Pirmojo aukšto patalpos buvo pritaikytos prekybai ir kalėjimo sargybai, antrojo - teismuo, magistratui, iždui, archyvui, kanceliarijai, rūsiai - prekėms laikyti. Dviaukščiai bokšto rūsiai buvo kalėjimas.
Kauno Rotušė, vadinama „Baltaja gulbe". Dabar Rotušėje vyksta ne tik santuokos, bet ir priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai.
4. KAUNO ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA
Balta dvibokštė Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia puošniausiu, šiauriniu fasadu žvelgia į Rotušės aikštę, prie rytinio bažnyčios šono glaudžiasi Jėzuitų vienuolyno, o prie vakarinio - Jėzuitų gimnazijos pastatai.
Bažnyčios architektūra vėlyvojo baroko. Pagrindinis fasadas simetriškas, lengvų proporcijų. Stačiakampiai bokštai, suskaidyti į penkis siaurėjančius tarpsnius, iš priekio liekni ir grakštūs, o iš šono - storesni, priderinti prie navų tūrio. Vidaus erdvė bazilikinė, trijų navų. Vidurinę navą pratęsia presbiterija su pusapskrite apside. Abipus presbiterijos - dvi zakristijos, po ja įrengta kripta.
5. KAUNO DIEVO KŪNO BAŽNYČIA IR DOMININKONŲ VIENUOLYNAS
Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti apie 1678m., tada dar miesto pakraštyje, erdviame 5,5 ha sklype. Statyba truko keliolika metų. 1700 m. birželio 30d. pašventintai bažnyčiai suteiktas Dievo Kūno vardas.
Bažnyčios fasadą puošia apskrita Jėzaus mozaika. Bažnyčia buvo trinavė, kryžiaus formos. Bažnyčios fasado apačioje yra niša, kurioje ankščiau kabėta paveikslo ar būta statulos. Seniau šventovė turėjo tris bokštus, tačiau sovietmečiu jie buvo nugriauti. Bažnyčią ir vienuolyną juosia 2,5 m aukščio tvora. 1996 m. gruodžio 23d. Dominikonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą.
6. KAUNO GEROJO GANYTOJO BAŽNYČIA
Kauno Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčia stovi Kaune, Dainavos mikrorajone. Parapija įsteigta 1998 m. balandžio 28 d. Iš pradžių parapija naudojo Kauno Dainavos vidurinės mokyklos patalpas. Pastatas modernus, suderintas su Dainavos mikrorajono architektūra.
7. PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA
Prisikėlimo bažnyčia Kauno Žaliajame kalne iš tolo pasitinka savo tylia kylančia galia. Taip gali kilti vien šviesos stulpas – lengvai ir nesulaikomai. Net tada, kada kelis dešimtmečius bolševikinės okupacijos išniekinta šventovė nuožmiai – kaip ir žmogaus siela – buvo gramzdinama į nužmoginimo tamsą, net ir tada ji primindavo tylią kylančią galią.
8. KAUNO MEČETĖ
Sumūryta iš tuščiavidurių betono blokelių, viduje ir išorėje tinkuota. Perdangą laiko metalinės sijos. Pertvaros medinės, stogas dengtas skarda, kupolai – cementinėmis čerpėmis.
Mečetės planas susideda iš kvadratinės maldų patalpos ir stačiakampio tambūro, prie kurio prijungtas bokštas – minaretas. Minareto ir kupolo iškeltos smailės su pusmėnuliais.
9. ORTODOKSŲ KATEDRA
Kauno ortodoksų katedra pastatyta tarp 1932 ir 1935 m. Šis miniatiūrinis statinys garsėja auksinėmis ikonomis ir puikiu Madonos paveikslu (1530 m.), atvežtu iš Sudervės ortodoksų vienuolyno.
10. KAUNO ŠVC. TREJYBĖS BAŽNYČIA
Bažnyčia vėlyvojo renesanso stiliaus (turi ir gotikos), halinė, su priestatais ir bokštu prie šono. Ant aukšto stogo ir apsidės yra bokšteliai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Skliautai žvaigždiniai ir kryžminiai. Yra 9 altoriai. Prie bažnyčios šliejasi mūrinis 3 aukštų kunigų seminarijos pastatas ir 2 aukštų mūriniai buvusio vienuolyno centriniai rūmai, sujungti su tarpiniu 2 aukštų korpusu. Ansamblio teritoriją supa aukšta mūro tvora.
11. ŠVENČIAUSIOS MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ (VYTAUTO DIDŽIOJO) BAŽNYČIA
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (arba Vytauto Didžiojo bažnyčia) – seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Tokia pastato kompozicija neturi analogų nei LDK, nei gretimų šalių teritorijoje. Stovi Senamiestyje, Nemuno dešiniajame krante, 1 km aukščiau Nemuno ir Neries santakos, prie Vytauto Didžiojo tilto.
12. ŽALGIRIO ARENA
Unikalus architektūros kūrinys – aliuminio/stiklo konstrukcijų, terasomis komponuoti pramogų ir sporto rūmai . Arena įsikūrusi Kauno širdyje – Nemuno saloje, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į miesto senamiestį.
13. JACHTKLUBAS
Kauno Žalgirio jactklubas - sporto ir laisvalaikio praleidimo kompleksas yra jaukiame gamtos kampelyje, įsikūrusiame Kauno marių pakrantėje, vieno iš gražiausių ankstyvojo baroko architektūros ansamblio Lietuvoje, Pažaislio vienuolyno pašonėje.
14. LIETUVOS DARUDIMO PASTATAS
15. BIURŲ PASTATAI SAVANORIŲ PROSPEKTE
16. KAUNO PILIS
Tai gotikinis pastatas, ilgą laiką tarnavęs miesto gynybos tikslais, o šiandien – tai pagrindinis turizmo informacijos centras Kaune.
Šiandien Kauno pilis yra nacionalinės svarbos architektūros paminklas. Tai seniausia mūrinė pilis Lietuvoje.
Kauno pilis yra itin saugomas istorinis paminklas, šiandien demonstruojantis žmonėms pirmąją erdvinę konstrukciją Lietuvos teritorijoje. Šios pilies griuvėsiai, esantys ant nuostabią upės slėnio panoramą atveriančios kalvos, neabejotinai yra viena svarbiausių lankytinų vietų Kaune.
17. RAUDONDVARIO PILIS (DVARAS)
Raudondvario dvaras (dažnai vadinamas pilimi) minimas nuo 1615 m. Tai Lietuvos renesanso architektūros paminklas.
Po daugybės perstatinėjimų 1944 m. Raudondvario pilis – rūmai buvo sugriauti. Išliko tik išorinės ir iš dalies vidaus kapitalinės mūro sienos. 1967–1975 m. pilis buvo atstatyta.
18. IX FORTAS
IX fortas pradėtas statyti 1902 m., baigtas – 1913 m. Tai dviejų aukštų kareivinės su kaponyrinėmis patrankomis, buitinėmis ir sanitarinėmis patalpomis, šaudmenų, maisto sandėliais, požeminiais praėjimais iš kareivinių į gynybinę sieną.
Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios Kaunas buvo apjuostas devyniais fortais ir tapo carinės Rusijos imperijos pirmos klasės tvirtove.
Dabar IX forte įsikūręs Kauno IX forto muziejus, kuriame veikia įvairios tematikos ekspozicijos.
19. TRIJŲ MERGELIŲ TILTAS
Trijų mergelių tiltas – pėsčiųjų tiltas per Nemuną Kaune, jungiantis Panemunės šilą ir A. ir J. Gravrogkų gatvę Gričiupio mikrorajone.
Šioje vietoje galite apsisukti ir keliauti žemutiniu ar aukštutiniu taku atgal (2,5 km). O jei yra noro - galite tęsti kelionę tolimesniais pušyno takais (3,5 km).
20. KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
Dabartiniai Kauno valstybinio muzikinio teatro rūmai asocijuojasi su legendiniais Lietuvos dramos aktorių, operos solistų bei baleto artistų vardais. Būtent šiame pastate gimė ir visus tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikus gyvavo profesionalusis lietuvių teatro menas - drama, opera, baletas. Susibūrę po vienu stogu kolektyvai įgijo Valstybės teatro pavadinimą.
21. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS KIEMELIS
Čia pastatyti paminkliniai biustai žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, dega Amžinoji ugnis, mediniai kryžiai mena žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę.
22. LAISVĖS ALĖJA
Laisvės alėja (LA) – pagrindinė Kauno miesto gatvė, esanti Naujamiestyje, besitęsianti iš Vakarų į Rytus.
Laisvės alėjos ilgis – 1621 m, plotis – 24–27 m. Soboras dalija alėjos erdvę į dvi nelygias ir gana savarankiškas dalis (apie 1100 ir 340 m, be Nepriklausomybės aikštės). Dominuoja didžioji erdvės dalis.
23. ĄŽUOLYNAS
Ąžuolynas – Kauno miesto teritorija ir parkas, mėgstama poilsio vieta Žaliakalnyje. Tai didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje (apie 770 ąžuolų). Iš šiaurės į pietus per parką eina pagrindinė alėja. Antraeiliai takai daugiausia vingiuoti, sudaro įvairaus dydžio žiedinius maršrutus pasivaikščiojimui ir poilsiui.
23. ZOOLOGIJOS SODAS
Lietuvos zoologijos sodas šiandien - tai nedidelis 15,9 ha parkas, kuriame auga šimtamečiai ąžuolai, esantis miesto centre. Jis susideda iš 11 skyrių, kuriuose dirba virš 130 darbuotojų. Pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių jis galėtų būti prilygintas vidutiniam Europos zoologijos sodui. Mūsų zoologijos sode gyvena 6 klasių gyvūnai.
24. BOTANIKOS SODAS
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (VDU KBS) įsteigtas 1923 m. Jis užima 62,5 ha žaliąjį plotą Kauno centre. VDU KBS botaninėse kolekcijose auginami 7300 taksonų augalai. Jų ekspozicijos, didžiausios Lietuvoje oranžerijos, unikalaus grožio brandus parkas su tvenkiniais ir romantiškais tilteliais, istorinė Aukštosios Fredos dvaro aplinka sudaro puikią erdvę edukacinių, kultūrinių ir rekreacinių bendruomenės veiklų įvairovei. Kasmet mus aplanko per 50 tūkstančių žmonių.
25. DAINŲ SLĖNIS
26. PANEMUNĖS ŠILAS
Ką tik iš hidroelektrinės ištrūkusio Nemuno kilpoje žaliuoja vaizdingas Kauno pušynas - Panemunės šilas. Tai kauniečių mėgiama poilsio ir sporto vieta, įsiterpusi tarp Naujosios Panemunės ir Vičiūnų gyvenvietės.
Panemunės šilas oficialiai vadinamas Jono Basanavičiaus parku. Taip jis buvo pavadintas dar 1928 metais. Tačiau miestelėnai iki šiol jį dažniau vadina tiesiog Panemunės šilu.
27. KALNIEČIŲ PARKAS
Kalniečių parkas – parkas Kaune, Eigulių seniūnijoje, pietiniame seniūnijos pakraštyje, P. Lukšio, S. Žukausko gatvių ir Savanorių prospekto kvartale.
Parkas užima 20,7 ha teritoriją. Šiaurės-rytinėje dalyje telkšo vingiuotais krantais tvenkinys, kurį maitina požeminiai šaltiniai. Šalia parko, kitoje P. Lukšio gatvės pusėje plyti Čečenijos aikštė.
28. KAUNO MARIŲ REGIONINIS PARKAS
Kauno marių regioninis parkas įsikūręs būtent vaizdingose marių pakrantėse. Čia galima apžiūrėti Žiegždrių, Dovainonių, Gastilionių, Strėvos, Kalniškių ir Lašinių atodangas, Rumšiškių ir Dabintos sengires, pasivaikščioti po vieną gražiausių Lietuvoje Girionių parką. Įspūdį palieka Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis kadagynas, bei Pažaislio vienuolynas.
29. SANTAKOS PARKAS
Santakos parkas – parkas esantis Kaune, Nemuno ir Neries santakoje. Parke atsiveria vaizdai į Aleksotą ir Vilijampolę bei Neries deltą. Parko rytinėje dalyje stovi Kauno pilis, Šv. Jurgio bažnyčia, Santakos stadionas.
30. LIETUVOS LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS RUMŠIŠKĖSE
Lietuvos liaudies buities muziejus – tai vienas didžiausių (195 ha) ir daugiausiai eksponatų (183 statiniai ir daugiau nei 86 000 kilnojamų eksponatų) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus atspindi XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas. Įkurtas 1966 metais Rumšiškėse, vaizdingoje Kauno marių pakrantėje. Prie kelio (7 km žiedinis maršrutas), vingiuojančio tarp miškų, pievų, kalnelių – kaimų fragmentai, jaukios sodybos, šimtamečiai pastatai su gėlių darželiais, sodais ir daržais, su koplytėlėmis ir kryžiais, technikos objektai – malūnai, milo vėlykla, kalvė, aliejinė.Muziejaus centre – miestelis su jam būdingais pastatais, kuriuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai, audžiama.
31. KADAGIŲ SLĖNIS ARLAVIŠKĖSE
Kauno raj. Arlaviškėse yra nuostabus Kadagių Slėnis, menkai žinomas netgi pačių kauniečių, tačiau labai lankytina vieta. Tai unikalus gamtos draustinis. Vidurio Lietuvoje retai aptiksi kadagį natūraliai augantį, o čia ištisas slėnis jais apaugęs. Nuo skardžio matyti Nemuno kilpa. Yra apžvalgos aikštelė. Slėniui apie 90 m.
32. NUO ALEKSOTO KALNO
Svarbiausia ir gražiausia Kauno panorama, kurios niekuomet nepamirštame, tai – Aleksoto kalnas, nes nuo jo geriausiai motoma miesto pradžia – dviejų upių Nemuno ir Neries santaka bei Kauno pilis. Būtent nuo Aleksoto kalno galima matyti centrą – tą Kauno dalį, kuri išaugo laikinosios sostinės metu
33. KAUNO PRISIKĖLIMO BAŽNYČIOS TERASA
Nuo Prisikėlimo bažnyčios terasos puikiai matosi socialistinis Kaunas, kuomet jis tapo stambiu pramonės centru ir pradėjo augti, taip pat gerai matyti ir vienas didžiausių Kauno rajonų – Šilainiai.
34. ŽALIAKALNIO APŽVALGOS AIKŠTELĖ
Žaliakalnyje galime aplankyti dar vieną apžvalgos aikštelę, prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Radastų g. 2), kur kadaise buvo įrengtas velnio ratas. Sukantis juo atsiverdavo vaizdas į Kauno centrą ir tokiu būdu buvo galima pamatyti pačias gražiausias Kauno vietas. Tarp įsimylėjusių porelių buvo įprasta bent kartą velnio ratu pasisukti.
35. NAPOLEONO KALNAS
Dėmesio vertas reginys atsiveria ir nuo Napoleono kalno. Nuo šio kalno 1812 m. Napoleonas stebėjo, kaip jo kariai keliasi per Nemuną. Jis taip pat galėjo grožėtis Nemuno ir Jiesios upelio santaka, kur kadaise maudydavosi laumės. Ir dabar, tamsų vakarą, galima girdėti, kaip jos šūkauja. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi beveik viso Kauno panorama.
36. KURTINIŲ GATVĖS KALNELIS
Nuo Kurtinių gatvėje esančio kalnelio visi norintys gali apžvelgti pirmąjį Lietuvos kurortą – Panemunę. Priešingoje Nemuno pusėje, ten kur pėsčiųjų tiltas veda į Panemunę, galima pasigrožėti Panemunės miškais, Nemunu bei pačia naujausia Kauno miesto dalimi – Petrašiūnais.
37. APŽVALGOS AIKŠTELĖ PRIE GELEŽINKELIO
Prie geležinkelio stoties esanti aikštelė unikali tuo, kad nuo jos atsiveria panorama į Žemuosius Šančius, Kauno geležinkelį bei vienintelį veikiantį geležinkelio tunelį Baltijos šalyse. Artimiausias adresas iki aikštelės - Girstupio g.9. Atvykus čia, reikia lipti laiptais link Žaliakalnio kalno (pėsčiųjų tilto, jungiančio Aukštuosius Šančius su Žaliakalniu). Užlipus į kalną reikia pasukti į dešinę, ten yra paminklas tremtiniams. Šiek tiek paėjus atsivers neįprastas, tačiau įsimintinas vaizdas.
38. ŠILAINIŲ KALNAS
Dar viena nuostabi Kauno panorama atsiskleidžia nuo Šilainių kalno, Rasytės gatvės pabaigoje. Nuo čia taip pat atsiveria visas miesto vaizdas. Architektai pasistengė ir, kad turistams būtų patogiau, įrengė aikštelę
