Astravo dvaras
Astravo dvaro sodyba yra romantizmo architektūrinio stiliaus, 19 a. pastatyta grafų Tiškevičių. Sodybą sudarė į italų vilą panašūs mūriniai rūmai, arklidės, ūkiniai pastatai, arkinis tiltas per Apaščią. Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais, prieangį puošė metalinės liūtų skulptūros, išlietos 19 a. viduryje Sankt Peterburge. Vėliau rūmai buvo restauruoti, prie įėjimo pastatytos betoninės liūtų skulptūros, o čia stovėjusios perkeltos prie Kauno karo muziejaus.
Likėnai
Jaukus, ramus kurortas, garsus sulfatiniais mineraliniais vandenimis ir sieringu purvu. Ten gydomos širdies ir kraujagyslų sistemos, sąnarių, nervų ligos. Čia mineraliniai šaltiniai trykšta iš kelių metrų gelmės. Iki XX a. kurortas vadintas Smardone, nes mineralinių šaltinių vanduo skleidžia nemalonų kvapą. 1890 m. gydytojas Chadkevičius atidarė pirmąją gydyklą, kurią vėliau sunaikino gaisras. 1938 m. buvo pastatytos kelios nedidelės gydyklos, o vietovę imta vadinti Likėnais. Po karo buvo pastatytas miegamasis korpusas, klubas. Pavėsingas ir gražiai prižiūrėtas Likėnų parkas sukuria savitą kurorto mikroklimatą. Parko centre trykšta mineralinio vandens šaltinis, parko šone yra nedidelis ežerėlis.
Karvės ola
Karajimiškio kaime yra didžiausia Lietuvoje karstinė įgriuva "Karvės ola". Tokių įgriuvų atsiradimo priežastis - vandens išplautos požeminės ertmės: vanduo tirpdo žemės sluoksnius sudarančias uolienas (klintį, dolomitą, gipsą), dėl to atsiranda požeminės ertmės, o jas dengiantys sluoksniai įgriūna. Įgriuvose gali prasmegti pastatai, dingti upeliai. Įgriuvoms užsipildžius vandeniu, susidaro ežerėliai. Biržų krašte gipsas ir dolomitas randamas arti žemės paviršiaus, todėl yra lengviau išplaunamas, ir įgriuvų vis daugėja.
Karvės ola tokį pavadinimą gavo dėl to, kad, anot senolių pasakojimo, šioje įgriuvoje prasmego karvė, o prie uolos buvo rastas jos grandinės galas. Įgriuva yra beveik apskrita, piltuvo formos. Sienose matomos uolienos - dolomitas, gipsas, mergelis. Įgriuvos dugne yra ertmė, iš kurios atsišakoja keli urvai, yra požeminis ežerėlis. 1964 m. Karvės ola paskelbta geologiniu paminklu.
