UTENA

UTENA

Lankytinos Utenos vietos

 1. KRISTAUS ŽENGIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA

1882-1884 m. statyta mūrinė bažnyčia yra ypatinga ir reta tuo, kad jos kryžmą dengia didelis centrinis kupolas. Tai romantiško ir bizantiško stiliaus mišnys. Greta bažnyčios, stovi aukšta mūrinė varpinė, pastatyta apie 1876 m. Ši varpinė turi rūsį. Tuojau už šventoriaus driekiasi kapinės. Seniausias paminklas siekia 1854 m.

kristaus

 

2. MARIJOS-KANKINIŲ KARALIENĖS KOPLYČIA

Pastatyta Utenos mieste ant Dauniškio ežero kranto. Kertinis koplyčios akmuo buvo padėtas 1992.05.14 Statybos iniciatoriai ir rėmėjai, paskyrę tam daug lėšų, yra Amerikos lietuviai - Marija ir Aleksandras Žemaičiai. Ši koplyčia skirta Aukštaitijos partizanų atminimui.

marijos

3. VYŽUONŲ BAŽNYČIA

Pastatyta 1406 m. 1892 m. bažnyčia buvo iš pagrindų remontuota. Dešinėje sienoje iš lauko pusės įmūryta akmeninė žalčio Vyžo galva, kairėje pusėje - akmeninis švedų patrankos sviedinys, kitados kritęs į Vyžuonas. Manoma, jog šioje bažnyčioje palaidotas didis Lietuvos patriotas karvedys Mikalojus Radvila (Perkūnas).

vizuonos

4. BIKUŠKIO DVARO PASTATŲ ANTSAMBLIS

Prie gražuolio Alaušo ežero stovi Bikuškio dvaro pastatai.

Restauruoti dvaro pastatai šiandien mena dar Radvilų, Oginskių valdymo metus.

Dvaras pastatytas klasicizmo stiliumi. Čia organizuojami respublikiniai bei tarptautiniai menininkų simpoziumai, dailininkų ir skulptorių plenerai.

bikuskio

5. MINČIOS VANDENS MALŪNAS

Šis malūnas statytas maždaug prieš 200 metų. Minčios dvare specialiais rankiniais pjūklais būdavo pjaunamos lentos. Čia veikė vario kalykla, kurioje kūjus kilnojo Minčios upelio vanduo. Malūne vienai kitai dienai ar ilgesniam laikui galima gauti nakvynę. Prie malūno pastatytas paminklas, menantis 1863 metų sukilimą.

vandens_malunas

6. SENASIS UTENOS PAŠTAS

Utenos pašto kompleksas statytas 1830-1835 m. Pastatai yra klasicistinių meninių formų, darnių proporcijų. Pašto stotis atlikdavo pašto tarnybų, arklių keitimo, kareivinių funkcijas, čia taip pat buvo poilsio kambariai keliaujantiems ir laukiantiems karietų. Anuomet, tik atidarius kelią, Utenos pašte lankėsi Rusijos caras Nikolojus I-asis su sūnumi Aleksandru, čion buvo užsukęs ir rusų dailininkas Ilja Repinas.1843 m Utenos pašte arklius keitė garsus prancūzų rašytojas Honore de Balzakas. Pašto stoties rūsys iki šiol gerai išsilaikęs, jame dabar įrengta dailės galerija.

pastas

7. UŽPALIŲ VARPINĖ

Tai viena iš seniausių Lietuvoje varpinių, pastatyta 1847 m. už užpalėnų lėšas. Senoji medinė bažnyčia sudegė, ir 1894 m. šalia išlikusios varpinės buvo pastatyta naujoji Užpalių bažnyčia.

varpine

8. „DILIŽANAS"

Utenos senojo pašto kieme jau atriedėjo diližanas – didelis vežimas keturiais ratais, specialiai skiriamas keleiviams vežioti. Šis funkcionalus diližano modelis atkurtas Lietuvos kino studijos dirbtuvėse. Diližano važiuoklė pagaminta Čekijoje. Diližanas taps Utenos istorinės pašto stoties eksponatu, supažindinančiu Lietuvos ir užsienio turistus su autentišku pašto vežimu. Tokiais diližanais keleiviai keliavo Sankt Peterburgo – Varšuvos traktu 1820 – 1860 m. Didžiausias greitis, kurį pasiekdavo diližanai XIX a., buvo 9-15 km. per valandą.

Utenos istorinės pašto stoties kieme sumontuotas stiklinis gaubtas, skirtas diližano modelio eksponavimui atviroje erdvėje.

delizanas

9. SKULPTŪRA „VAIVORYKŠTĖ"

Utenos regiono bendruomenės fondas 2003 metais už 60 tūkst. litų įrengė ir miestui padovanojo skverelį, o 2004 metais skyrė 15 tūkst. litų skulptūriniam akcentui. Juo tapo vilniškio skulptoriaus Vlado Urbonavičiaus avangardo stiliaus "Vaivorykštė", suverta iš daugiau nei 100 akmenų, sverianti per 3 tonas, 4 metrų aukštyje prilaikoma 4,5 tonos metalo stipinų.

vaivorykste

10. SKULPTŪRA „BELAUKIANT KELIONĖS"

Už naujojo pašto, važiuojant ar einant per tiltą, skverelyje prie upės stovi Arvydo Ališankos skulptūra „Belaukiant kelionės"

belaukiant

11. SKULPTŪRA „ATRASK SAVO LAIMĘ"

Tauragniškis Kęstutis Musteikis sukūrė skulptūrą „Atrask savo laimę". Skulptūra stovi parkelyje, prieš prekybos centrą „IKI".

ATRASK

12. SKULPTŪRA „ATGIMIMAS"

Šalia Utenos gyvenantis ir kuriantis Jonas Šimonėlis sukūrė skulptūrą „Atgimimas". Skulptūra stovi parkelyje, prieš prekybos centrą „IKI".

ATGIMIMAS

13. AKMUO MIESTO ĮKŪRIMO DATAI PAŽYMĖTI

Skirtas Utenos miesto įkūrimui. Utenos vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose minimas 1261 m., kai Mindaugas, perleisdamas kalavijuočiams kai kurias žemes, įrašė ir Utenos vardą. Tuomet tai buvo ne miestas, o medinė pilis, įsikūrusi prie Utenėlės upelio ant Narkūnų piliakalnio.

akmuo

14. KONGLOMERATO ATODANGA

Anksčiau šioje vietoje buvo žvyro karjeras. Bekasant žvyrą buvo atkasti gana keisti iš molio ir akmenukų susidarę didžiuliai luitai. Pasirodė tai esąs gana retas gamtos paminklas.

atodanga

15. MOKO AKMUO

Yra už poros šimtų metrų nuo Tauragnų - Kazitiškio vieškelio. Akmuo yra nupjauto kūgio formos, jame iškalti vos įžiūrimi metai - 1860. Šalia šio akmens guli kitas, mažesnis – Mokiukas.

moko

16. NARKŪNŲ PILIAKALNIS

Archeologai teigia, kad gyvenvietės ten būta dar 11 tūkstantmetyje prieš Kristų. Pagal padavimą pastatęs pilį ir ten įkūręs miestą legendinis kunigaikštis Utenis. Uteniškiai kunigaikščio vardu pavadino centrinę miesto aikštę, laikraštį, futbolo komandą.

narkunu

17. TAURAPILIO PILIAKALNIS

Pasak padavimo senų senovėje į šias apylinkes užklydo lietuvių karžygių būrys, vedamas Rigimanto ir jį lydėjusio kanklininko. Užėjus nakčiai, sunkaus žygio ir ilgos kelionės išvarginti karžygiai sumigo. Nemiegojo tik senasis kanklininkas. Jis taip gražiai kankliavęs, kad iš girių tankumyno atbėgo du taurai, atsigulė prie jo kojų ir klausėsi švelnios muzikos. Kanklininkas mokėjęs susikalbėti su girios gyventojais. Taurai jam parodė patogesnę vietą, esančią kitoje ežero pusėje. Tai buvo urvas. Karžygiams ta vieta patiko, ir jie čia pasistatė pilį, o savo Dievams įruošė šventyklą. Kadangi naują gyvenvietę jiems nurodė taurai, tai ir naują pilį pavadino Tauro vardu. Dar ir dabar žmonės pasakoja apie Taurapilio kalne esantį paslaptingą urvą, iš kurio tyliomis naktimis skamba graži muzika: tai senasis kanklius linksmina Rigimanto vyrus. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria žavingi Tauragnų apylinkės vaizdai, išmarginti nesuskaičiuojamais kalnais, kalneliais, ežerais, ežerėliais.

taurapilio

18. PAKALNIŲ PILIAKALNIS

Apie 1 km nuo Pakalnių į šiaurę, palei Pakalnių - Leliūnų kelią. Pasak padavimo, kalną supylė žmonės, nešdami žemes kepurėmis bei sterblėmis, o vieta, iš kurios jie žemes ėmę, virtusi Vidinksto ežeru. Nuo šio piliakalnio be žiūronų lengvai matosi 8 bažnyčios: Leliūnų, Skiemonių, Alantos, Molėtų, Suginčių, Skudutiškio, Kuktiškių ir pačių Pakalnių.

pakalniu

19. PAMINKLAS VYTAUTUI DIDŽIĄJAM ABT KARTUVIŲ KALNO

Artėjant 500-sioms Vytauto mirties metinėms, ganydami galvijus trys Vyžuonų vaikai sumanė pagerbti didįjį kunigaikštį. Iki jubiliejaus paminklo pastatyti nespėjo, pastatė trečiais metais. Atkaklūs ir sumanūs berniukai visiems buvo pavyzdys.

paminklas

20. ŠV. KROKULĖS ŠALTINIS

Netoli Užpalių trykšta Krokulės šaltinis, garsėjantis savo vandeniu. Senoliai pasakoja, kad vieną vasaros rytą piemenėliai šioje vietoje pamatė stovintį Kristų, apsuptą spinduliais. Nusigandę vaikai suklaupė ant kelių ir ėmė melstis. Kristus palaimino juos ir išnyko.

krokule

21. RAŠYTOJŲ KALNELIS

Prieš keletą metų Vyžuonose skulptoriaus Henriko Orakausko dėka atsirado Rašytojų kalnelis, įamžinęs dviejų talentingų rašytojų – literatūros kritiko Antano Masionio ir prozininko Broniaus Radzevičiaus, anksti išėjusių į Amžinybę, atmintį. Medinio angelo sparnai apgobia trapų ir amžiną gamtos peizažą.

rasytoju

Daugiau šioje kategorijoje: « VISAGINAS TELŠIAI »

Rekomenduojame susisiekti

Sekite mus feisbuke