PLUNGĖ

PLUNGĖ

Lankytinos Plungės vietos

Kunigaikščių Oginskių dvaras.

Plungė didžiuojasi netgi šiandien visą Lietuvą stebinančiu kunigaikščio M. Oginskio dvaro ansambliu ir jį supančiu paslaptingu parku. Dvaro ansamblį sudaro neorenesansinio stiliaus rūmai, neogotinės arklidės, dvi oficinos, laikrodinė – oranžerija, parko vartai ir sargo namelis, ūkiniai pastatai ir fazanų augintojo namelis, skalbyklos namelis, medinis kunigaikščio advokato namelis.

Oginskiu_rumai5_1

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatai yra pagrindinis Plungės senamiesčio akcentas. Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora plytų mūro.

Dabartines bažnyčios pirmtakė buvo 1797 m. pastatyta medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nuo 1806 m. Plungė priklausė grafams Zubovams. Grafas Zubovas 1850 m. Plungėje pastate mūrinę varpinę, o 1858 m. kapinėse įruošė Visų Šventųjų koplyčią. 1933 m. nugriauta senoji medinė bažnyčia, išstovėjusi 136 m.

v._Jono_Kriktytojo_banyios_pastatai

Plungės lurdas

1903 m. kunigaikštienė Marija Oginskienė pasikvietė iš Krokuvos vienuolę ir slaptai nuo caro valdžios pradėjo auklėti jaunas mergaites. Iš Prancūzijos atvykusi vienuolė vyresnioji Mari de Gand Plungės klebonuj pareiškė norinti Plungės mieste pastatyti lurdo grotą. Už M. Oginskienės dovanotus pinigus buvo nupirktas žemės sklypas. 1905 m. iš Prancūzijos buva atsiųsta Švenčiausiosios Panelės Nekaltojo Prasidėjimo skulptūra, kuri pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Apie 1906 m. iš žmonių suaukotų pinigų buvo sumūryta grota.

Po Antrojo pasaulinio karo lurdas uždarytas, skulptūra perkelta į Plungės bažnyčią. Lurdas buvo atsatytas ir 1990 m. spalio 20 d. pašventintas.

Plungs_lurdas

Žemaitijos nacionalinis parkas

Žemaitijos nacionalinis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 "Dėl Dzūkijos, Kuršių Nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato" (Žin., 1991, Nr.13-332), siekiant išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksus bei kultūrinį paveldą, reprezentuojančius Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, užtikrinti subalansuotą gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams.

Didioji_g

Žemaičių Kalvarija

Žemaičių Kalvarija yra viena garsiausių Žemaitijos vietovių. Žemaičių Kalvarija – mažas miestelis įsikūręs prie Varduvos upės, įtekančios i Ventą. Anksčiau miestelis buvo vadinamas Gardais. Rašytiniuose šaltiniuose Gardai minimi nuo 1253 m.

Miestelis savito radialinio plano. Senieji keliai čia susipynė su kalvarijomis ir susiformavo raizgių gatvių tinklas. Miestelis įdomus ne dėl senumo ar pavienių pastatų, bet dėl liaudiškumo, gamtos ir architektūros vienovės. Žemaičių Kalvarija yra viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių, įtraukta i popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią.

Ant vaizdingų kalvų įsikūrusiame miestelyje ir jo apylinkėse gausu pažintinių, gamtinių, kultūros paveldo objektų.

Gard_aikt_9_Plungs_rajjpg

Daugiau šioje kategorijoje: « MARIJAMPOLĖ PANEVĖŽYS »

Rekomenduojame susisiekti

Sekite mus feisbuke