KĖDAINIAI

KĖDAINIAI

Lankytinos Kėdainių vietos

ARCHITEKTŪRA

1 Burmistro Jurgio Anderseno namas.

Radvilų g. 5

Tai škotams būdingas gyvenamasis – prekybinis namas. Manoma, kad namą pastatė ir jame gyveno škotas Jurgis Andersenas – burmistras, vienas turtingiausių ir įtakingiausių Kėdainių miestiečių. Prieš II pasaulinį karą namas priklausė žydams. Jame buvo parduotuvės ir sandėlis. Po karo namas stovėjo tuščias ir apleistas, vėliau čia įsikūrė vilnų karšykla.

Burmistro_Jurgio_Anderseno_namas

 

2. Didžiosios rinkos aikštė.

Didžiosios rinkos aikštėje - viena iš aikščių, išsaugojusių XVII a. laikų suplanavimą. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI – XVII a. pastatai: buvę stiklių namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, rotušė. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai.

full_fs4f5761dd6db8c_Didiosios_rinkos_aikti1SYLC3OG

3. Evangelikų reformatų bažnyčia.

Senoji g. 1

Senamiestį puošia didinga, XVII a. renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčia, kurią 1631 - 1652 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolo paneliai. Evangelikų reformatų bažnyčia Kėdainiuose minima 1568 metais. Iki 1627 m. ji veikė senojoje (dabar - katalikų) šv. Jurgio bažnyčioje. Vėliau Kristupas II ir jo sūnus Jonušas Radvilos pastatė didelę bažnyčią evangelikams reformatams. Anuomet bažnyčia buvo didžiausia visoje Žemaitijoje. Prie jos veikė garsi gimnazija, įkurta Jonušo Radvilos.Sakralinis pastatas - vienanavis, stačiakampis, keturbokštis, mišraus vėlyvojo renesanso ir baroko stiliaus. Langų apvadai ir portalas - Lietuvos ankstyvojo baroko architektūrai būdingų formų. XVII-XVIII a. pastatyta varpinė. Iki šiol Kalvinų bažnyčioje yra išlikusi renesansinė ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose - ąžuolo paneliai.

Evangelik_reformat_banyia

4. Kėdainių Šviesioji gimnazija.

Gimnazijos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus, Krokuvos universitetus. Išlikę ir autentiški skliautuoti XVII a. rūsiai.

Kdaini_viesioji_gimnazija

5. Kristaus Atsimainymo Cerkvė

Gedimino g. 2

Stačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupul. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį gyvenamą pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę. Po cerkvės gaisro 1893 m. Piotras Stolypinas skyrė pinigų cerkvės remontui, o 1913 m. cerkvės vidus buvo ištapytas jo, kaip garsaus parapijiečio, atminimui. Buvo pakviestas meistras iš Sankt Peterburgo, kuris ištapė cerkvės sienas ir lubas. Šiuo metu cerkvė veikia, viduje išlikusi XX a. pradžios tapyba, yra kelios vertingos ikonos.

Kristaus_Atsimainymo_cerkv

6. Šv. Juozapo bažnyčia

Medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine 1703 m. pradėjo statyti vienuoliai karmelitai. Net 60 metų vietos gyventojai, reformatai, priešinosi karmelitams, todėl bažnyčia baigta statyti tik 1766 m. Bažnyčia kryžminio plano, trinavė, dviejų bokštų. Prie apsidės iš abiejų pusių vėliau pristatytos simetriškos koplyčios ir zakristijos patalpos. Bažnyčios, kaip ir greta stovinčios varpinės tūriai yra kresni ir masyvūs, sudarantys ramų ir monumentalų siluetą. Viduje yra išlikę XVIII a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais, sienos ir lubos dekoratyviai polichromuotos, prie kurių puikiai derėjo iliuziškai ant lentų tapyti šoninių altorių retabulai, deja, neišlikę iki mūsų dienų. 1963 m. Šv. Juozapo bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu. 1991 m. bažnyčia restauruota ir grąžinta tikintiesiems. Bažnyčia 300 metų jubiliejų ir Lietuvos vardo 1000-metį įamžino šventoriuje pastatyta ir pašventinta skulptūra "Angelas". Rugsėjo 27 d. ši skulptūra buvo pašventinta. Jos autorius kėdainietis tautodailininkas Julius Urbonavičius. Nuo šiol skluptūra saugos šią šventovę nuo visų negandų.

v._Juozapo_banyia

7. Miesto parkas.

Istorikas A. Juknevičius savo veikale apie Kėdainių miesto parką rašo, jog dvaro parkas susiformavo XVIII a. buvusioje ūkio vietoje, šiauriniame Kėdainių pakraštyje, prie dotnuvėlės upelio. Tuo metu šį ūkį sudarė didelė žemės valda dešiniojoje Dotnuvėlės upelio pakrantėje, nedidelė užtvanka, pagrindinis gyvenamasis pastatas ir keli ūkiniai pastatai. Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko vokiečių kilmės lenkui grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis vietoje šio ūkio įsteigė dvaro sodybą. Dabartinį vaizdą senasis miesto parkas įgavo 1845 metais, kai Kėdainių savininku tapo grafas Marijonas Hutten Čapskis. Jis i špagrindų rekonstravo giminaičio Pranciškaus Čapskio dvaro sodybą: sumūrijo trijų aukštų rūmus, juos papuošė įspūdingu keturių aukštų bokštu ir oranžerija. Praplatinęs Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką. Pasak istoriko, dvaras ir parkas nebebuvo naudojami pagal pirminę paskirtį, kai 1918 metais Lietuva atgavo Neprikalusomybę. Tada jie buvo nacionalizuoti: 1923 – 1927 m. dvaro rūmuose veikė mokytojų seminarija, o 1927 m. spalio 3 d. juose įkurta Kėdainių aukštesnioji kultūrtechnikos mokykla.Baigusieji šią mokyklą įgydavo žemės matininko, melioratoriaus ar tiltų statytojo kvalifikaciją. 1944 metais dvaro rūmus susprogdino naciai. Miesto parke šiuo metu įrengti ir rekonstruoti pėsčiųjų ir dviratininkų takai, pastatytas pėsčiųjų tiltas per Dotnuvėlės upelį į minaretą, įrengtas naujas parko aikštelės ir takų apšvietimas, yra aikštelės riedučių ir riedlenčių mėgėjams.

kedainiai1062_midi

Daugiau šioje kategorijoje: « MAŽEIKIAI KERNAVĖ »

Rekomenduojame susisiekti

Sekite mus feisbuke