KERNAVĖ

KERNAVĖ

Lankytinos Kernavės vietos

 1. PIRMOSIOS KERNAVĖS BAŽNYČIOS PAMATAI

Vytautas Didysis 1420 metais pastatydino pirmąją Kernavės bažnyčią, dabar išliko tik bažnyčios pamatai.

PAMATAI

 

2. KERNAVĖS KOPLYTĖLĖ

Koplytėlės pastatytos XVIII ir XIX a. Viena - aštuonkampė medinė, kita - mūrinė. Medinė buvo Jazdauskų, mūrinė - Rėmerių - Puzinų mauzoliejus.

KOPLYTELE

3. MEDINĖ KOPLYTĖLĖ

Restauruojant medinę koplytėlę buvo rastas gyvasis" akmuo, panašus į vištos kiaušinį. Bioenergetikai tvirtina, jog tai iš pagonybės laikų likęs apeiginis akmuo, pakrautas dvasine energija.

MEDINE

4. ARCHEOLOGIJOS IR ISTORIJOS MUZIEJUS

Atvykus į Kernavę, visų pirma reikėtų užsukti į Archeologijos ir istorijos muziejų. Jame galima susipažinti su Kernavės istorija. Ekskursiją pradėkite nuo neogotikinės raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios. .Jos šventorių puošia dailininkės Jadvygos Grišiūtės iš vietos laukų akmenėlių sudėliotos Lietuvos 600 metų krikštui skirtos mozaikos-15 Kryžiaus stočių religinėms apeigoms.

muziejus

5. PAMINKLAS VYTAUTUI

Paminklas Vytautui Didžiajam Kernavėje buvo pastatytas 2003 m. spalio 3 d., spalio 26 d. pašventintas. Tai skulptoriaus A. Kmieliausko kūrinys.

Pagal idėją paminklas turėjo stovėti greta pirmosios Kernavės bažnyčios pamatų, tačiau tokio projekto nepatvirtino Kernavės rezervato darbuotojai, tad galiausiai paminklas apsistojo klebonijos kieme.

vytautas

6. GELEŽINIO VILKO SKULPTŪRA

Staugiančio geležinio vilko skulptūra Kernavėje buvo pastatyta dar prieškaryje, tačiau nugriauta ir tik po daugelio metų atstatyta kunigo Česlovo Krivaičio iniciatyva.

vilkas

7. KERNAVĖS PILIS

Piliakalnyje stovėjo Kernavės pilis. Kernavės apylinkes 1279 m. puolė Livonijos ordinas. 1365 m. rugpjūčio antroje pusėje pilį užėmė nuo Vilniaus su Ordino kariuomene žygiavęs Kęstučio sūnus Butautas. 1386-1392 m. Kernavės kunigaikštis buvo Jogailos brolis Vygandas (Aleksandras). 1390 m. Kernavės pilį sudegino patys jos gynėjai, nelaukdami, kol ją užims artėjanti Ordino kariuomenė, kurios pusėje tuomet kariavo ir Vytautas. Po to pilis piliakalnyje nebebuvo atstatyta. Vytauto dvaras įsikūrė greičiausiai Pilies Kalne (minimas 1398, 1409, 1429 ir 1432 m.).

pilis

8. KERNAVĖS PILIAKALNIS

Nuo seno, trumpiausią vasaros naktį – birželio 22 - ąją, ant Kernavės piliakalnių rengiama saulėgrįžos - Rasos šventė.

kernaves

9. AUKURO PILIAKALNIS

Piliakalnių grupės centras – Aukuro piliakalnis, kitaip dar vadinamas Barščių ar Šventu kalnu. Jis žemiausias iš piliakalnių, nuo gretimų aukštumų atskirtas giliomis daubomis. Šio nupjauto kūgio formos kalno, pasibaigiančio ovalia aikštele, šlaituose pastebimas ryškus kultūrinis sluoksnis – tamsi žemė su degėsiais ir apdegusio molio trupinėliais. Kaip spėjo archeologas Adolfas Tautavičius, čia gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. Ant šio piliakalnio medinių sienų saugomame, sunkiai prieinamame kieme stovėjusi sodyba, nuo kurios ir prasidėjęs Kernavės augimas.

aukuras

10. PILIES KALNAS

Pilies kalnas, vadinamas Mindaugo sostu, yra į šiaurę nuo Aukuro kalno. Nuo šio piliakalnio atsiveria gražiausi vaizdai į Pajautos slėnį ir Nerį, iš čia matyti visi piliakalniai. Archeologinių tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad XII a. – XIII a. čia stovėjusi pilis, kurią sudeginus buvo pastatyta kita.

pilies

4. NERIES REGIONINIS PARKAS

NERIES REGIONINIS PARKAS – tai visų pirma Neris, su jos vaizdingomis apylinkėmis, mažučiais kaimeliais ir senosios Lietuvos istorijos klodais.

Parko plotas – virš 10 000 ha. Parke yra 11 draustinių, 1 gamtinis rezervatas, virš 30 valstybės saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų. Neries regioniniame parke didžiausią dalį (68%), užima konservacinio prioriteto zona (draustiniai ir rezervatas). Griežčiausi apsaugos reikalavimai yra taikomi Dūkštų gamtiniam rezervatui, kuris užima nedidelę Dūkštų ąžuolyno dalį (37 ha). Čia yra draudžiama bent kokia ūkinė veikla.

neris

Daugiau šioje kategorijoje: « KĖDAINIAI IGNALINA »

Rekomenduojame susisiekti

Sekite mus feisbuke